Gruodžio 17-ąją piliečiai S. Daukanto aikštėje primins Lietuvos valdžiai besaikį smurtą

Laisvieji menininkai ir laisvi piliečiai drauge su Lietuvos politikais smerkia smurtą, kurio griebėsi Ukrainos valdžia prieš taikią visuomenę Kijevo Euromaidane. 

Ir kartu primena: smurtu Ukrainoje besipiktinanti Lietuvos valdžia daugiau nei pusantrų metų vengia įvertinti besaikį smurto naudojimą prieš taikius piliečius Kauno priemiestyje, atsisako atskleisti, kas ir kam įsakius 2012-ųjų gegužės 17-ąją surengė Garliavos antpuolį.

„Žmonės negali būti saugūs, nežinodami, kas vyksta valstybėje“, – teigė prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime. O vėliau pareiškė, kad jai pačiai nėra aišku, kas įvyko Garliavoje, kad „variacijų, kaip reaguoti į šį skandalą dar liko“.

Kartu su prezidente pasigesdami aiškumo, bet nieko gera nesitikintys iš valdžiai dar likusių „variacijų“, laisvieji menininkai ir laisvi piliečiai jau 19 mėnesių ragina Dalią Grybauskaitę daugiau nesislapstyti, „nevarijuoti“, bet tiesiai pasakyti, kam įsakius ir kam pritarus 2012 metų gegužės 17 dieną 240 policininkų ir specialiųjų pajėgų kovotojų, pasitelkę dujas, elektrą ir kitas ypatingąsias priemones, šturmavo Garliavą: smurtavo prieš piliečius, pasirėmę advokato Gintaro Černiausko fizine jėga iš privačių namų prievarta išsivežė klykiantį vaiką ir pavertė jį „valstybės paslaptimi“.

Tai buvo pirmas nepriklausomybės metais valdžios surengtas masinio smurto aktas prieš taikius, tik tiesos ir teisingumo reikalavusius Lietuvos piliečius. Respublikos Konstitucijos kūrėjai teisininkai Kazimieras Motieka, Zita Šličytė, Liudvikas Narcizas Rasimas bei žinomi žmogaus teisių gynėjai įvertino Garliavos antpuolį kaip šiurkštų pasikėsinimą į konstitucinę šalies santvarką. Įsidėmėtina, kad per 19 mėnesių nė vienas teisininkas, nė vienas valdžios pareigūnas net nemėgino šios Konstitucijos kūrėjų išvados paneigti, su ja ginčytis.

Pernai gegužės 17-ąją – Garliavos smurto dieną – Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė viešai paragino ištirti visas smurtavimo aplinkybes. Nuo tos dienos praėjo jau pusantrų metų. Deja, prezidentei atsakingos institucijos per tiek laiko nieko neištyrė. Prezidentei atkakliai tylint, prokurorai ir teisėjai oficialiai neigia net patį smurto faktą, o nuo valdžios smurto nukentėjusiems piliečiams teismuose keliamos politinės bylos.

Atsakydami į valdžios savivalę ir smurtą piliečiai Simono Daukanto aikštėje pradėjo nuolatinę „Tie-SOS!“ akciją. Penkis mėnesius – nuo 2012 metų gegužės 17-osios iki spalio 17-osios – ji vyko kasdien, šiuo metu tęsiama ketvirtadieniais.

„Mes visi privalome liudyti tiesą, net jeigu ji kažkam atrodo nepatogi ir nebereikalinga. Tik tiesa ir atvirumas sustiprins mūsų pasitikėjimą vieni kitais ir tikėjimą savo valstybe“, – kalbėjo prezidentė šiemet Gedulo ir vilties dieną prie buvusių KGB rūmų.

Siekdami, kad prezidentės darbai nesiskirtų nuo žodžių, laisvieji menininkai ir pilietinis Tiesos judėjimas gruodžio 17-ąją, antradienį, 12 valandą Vilniaus Simono Daukanto aikštėje meno akcija „Neužmiršim, nesitrauksim!“ paminės valdžios smurtą Garliavoje: bus pasisakoma prieš valdžios savivalę ir melą, ginamas žmogaus orumas, Lietuvos Respublikos konstitucinė santvarka, piliečių teisės ir laisvės, tiesa ir teisingumas.

Kviečiami visi neabejingi, Lietuvos Konstituciją ir laisvę branginantys piliečiai.