Ukrainos ir Lietuvos valdžia – atraskite dešimt skirtumų

Mykolas Jackevičius

Galime pasidžiaugti, kad Lietuvos valdžia griežtai reagavo į žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje. Lietuvos prezidentės spaudos tarnyba išplatino Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžius: „Jėgos panaudojimas prieš taikius demonstrantus Kijeve yra nepateisinamas.“ Jos požiūris į protesto mitingus ne mažiau skaidrus nei JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry, kuris po Maidano aikštėje susirinkusių protestuotojų šturmo nevienareikšmiškai pareiškė, kad pagarba pagrindinėms demokratinėms teisėms, tarp jų – susirinkimų laisvei, yra pamatinė Jungtinių Valstijų požiūriui į Ukrainą, kad tai visuotinė, ne vien amerikietiška vertybė.

Atrodytų, jog mūsų valdžios reakcija į taikius protestus yra labai sąžininga ir smarkiai skiriasi nuo rytietiškos Viktoro Janukovičiaus pozicijos. Tereikėtų pamiršti 230 ginkluotų policininkų, kurie už kojų ir rankų tampė taikius protestuotojus Garliavoje, purškė dujas ir švaistėsi automato buožėmis. Taip pat gėdingus teismų procesus, kuriuose iki šiol persekiojami prie privataus namo himną giedoję žmonės. Tiesa, Ukrainos valdžia jau atleido du įtakingus pareigūnus, davusius įsakymus šturmuoti protesto mitingą, o Lietuvoje iki šiol slepiama, kas davė komandą pradėti Garliavos šturmą.

„Policijos veiksmai prieš taikius protestuotojus rodo ne tik nepagarbą šioms vertybėms, bet ir tai, kad visiškai stinga valios pradėti prasmingą dialogą su pilietinės visuomenės ir opozicijos atstovais, turinčiais aiškią europinės ateities viziją“, – išdidžiai paskelbė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Ir, žinoma, paragino Ukrainos valdžią nedelsiant nutraukti „visus prievartinius veiksmus ir provokacijas, ištirti visus smurto atvejus ir nubausti kaltuosius.

Tiesa, jis pamiršo padėkoti Suomijos valstybės atstovams, suteikusiems politinį prieglobstį iš Lietuvos pasitraukusiai Gatajevų šeimai. Jiems teko bėgti nuo beprecedentinio VSD persekiojimo.

Atrodytų, kad mūsų visuomenėje kaltieji surandami labai greitai ir jie griežtai baudžiami. Seimo narys Naglis Puteikis redakcijai priminė itin cinišką policijos vadovų kreipimąsi į teismą ir reikalavimą nubausti dėl Lietuvą sukrėtusios tragiškos moksleivės žūties Dembavoje piketavusius panevėžiečius: Nepartinio demokratinio judėjimo pirmininkė Rita Jusienė, organizavusi taikų piketą Panevėžyje, išsyk buvo pripažinta kalta, jai paskirta 500 litų bauda. Teismai pinigines baudas skyrė ir taikių piketų „Už teisingumą“ dalyviams. Seimo nario teigimu, šiose baudžiamosiose akcijose negarbingai elgėsi ne vien policijos pareigūnai, bet ir juos remiantys teisėjai bei juos demokratišku tylėjimu dangstanti Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Galime didžiuotis, kad ES Tarybai pirmininkaujančios šalies pareigūnai reikalauja paleisti iš areštinių taikius ukrainiečių protestuotojus. Žinoma, būtų gražu, jei tie patys balsai nuskambėtų ir Eglės Kusaitės teismo salėje – ją nuo 13 metų slapta sekė, o vėliau tardė jungtinės VSD bei FSB pajėgos, nuo 2009 metų darbo ėmėsi Lietuvos teismai.

Neseniai delfi.lt naujienų portalas pasidalino kuklia CNN paskelbta naujiena: Kalifornijos pelno nesiekianti organizacija „Ethical Traveler“, kasmet išrenkanti 10 valstybių, kuriose labiausiai paisoma žmogaus teisių, rūpinamasi ekologiška aplinka ir puoselėjama socialinė gerovė, į šį dešimtuką įtraukė ir Lietuvą. Tiesa, draugija labai netikėta: Lietuva šiame sąraše atsidūrė greta Bahamų, Barbadoso, Žaliojo Kyšulio Respublikos (Cape Verde), Čilės, Dominikos, Mauricijaus, Palau, Urugvajaus ir Latvijos.

Kartu su broliais latviais patekome į pasaulinio humanistinio grožio konkurso dešimtuką. Sudėtinga pasakyti, kokiais kriterijais remiantis buvome surikiuoti greta egzotinių šalių. Tikriausiai pagal egzotišką požiūrį į teisę laisviems piliečiams rinktis ir protestuoti. Prieš mėnesį lapkričio 17-ąją keli šimtai susirinkusiųjų su žvakutėmis Vilniaus Simono Daukanto aikštėje išgirdo griežtą policininkų perspėjimą – „Prašome skirstytis, ne esame įsitikinę, jog šiukšles paliksite aikštėje.“

Tad šį antradienį, gruodžio 17 dieną, kviečiame prie tiesos reikalaujančių piliečių prisijungti ir Lietuvos valdžios atstovus, ginančius demokratines vertybes visame pasaulyje. Simono Daukanto aikštėje galėsime paminėti ir Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai pabaigą bei kartu pagalvoti apie tas vertybes, kurios jungia ir skiria mūsų šalies ir dabartinės Ukrainos vadovus. Ar skiriasi dviveidiškumas, nemokėjimas bendrauti su piliečiais, pastangos pridengti įtakingus klanus, politinis savanaudiškumas bei kupinos demagogijos kalbos?

Tiesa, susibūrę priešais demokratijos vertybes gerbiančią instituciją, būkite pasiruošę netikėtumams – kaip tik tuo metu gali atvykti keli policijos ekipažai statyti Kalėdinės eglės.