A. Mockevičius. Ką bankas laimėtų uždraudus užsieniečiams įsigyti žemę, o ką laimėtų piliečiai?
Tiesos.lt 2013-12-20
alkas.lt
Pirmiausia noriu atsakyti gerb. Nerijui Mačiuliui, kuris klaidina žmones, nes buvo surinkta per 300 tūkst. Lietuvos piliečių, o ne šiaip gyventojų parašų, bet šį kartą tai nėra esminis klausimas. Pasirašę žmonės išsakė nuomonę, kuri visų pirma yra nepalanki dideliems skandinavų kapitalo valdomiems bankams, ir aš vėliau paaiškinsiu, kodėl.
Iš tiesų piliečiai pasirašė už tai, kad būtų kuo mažiau iškreipimų rinkoje. Didelė dalis pasirašiusiųjų norėjo, kad ES visų pirma laikytųsi savo įsipareigojimų ir suvienodintų išmokas mūsų ir kitų ES valstybių narių žemdirbiams. Tada po kelių metų, mūsų žemdirbiams turint vienodas sąlygas, galbūt būtų galima pereiti prie tam tikro modelio, kuris įvairiose pasaulio šalyse yra įtvirtintas, pvz., įsteigti tarnybą, kuri pagal įstatymų reikalavimus (pvz., nustatytas n-metų gyvenimo Lietuvoje laikotarpis, n-plotas žemės vienam fiziniam asmeniui) išduotų leidimus užsienio valstybių piliečiams pirkti žemę Lietuvoje (kaip, pvz., yra Vokietijoje, Prancūzijoje arba kitose valstybėse). Taigi šiuo atveju pasirašiusieji gana pragmatiškai gina Lietuvos valstybės ir piliečių interesus.
Kalbant apie užsieniečio, dirbančio Lietuvoje žemę, teikiamą naudą reikėtų prisiminti danų kiaulides, kurios paskaičiavo, kad joms geriau pažeisti įstatymus bei mokėti advokatams pinigus ir net vykstant teismų procesams tęsti savo veiklą. Netgi Lietuvos Aukščiausiasis teismas nesustabdė jų veiklos radęs tariamą teisinę spragą. Taigi karti patirtis rodo, kad užsienio valstybių subjektai ne visada laikosi įstatymų. Be to, būdamas visiškai korektiškas gerbiamas Nerijus Mačiulis turėjo paminėti, kad užsienio valstybių subjektams, vykdantiems gamybinę veiklą Lietuvoje, nereikia mokėti mokesčių nuo dividendų ir kad pelną jie išsiveža iš Lietuvos taip gerindami gyvenimą ne Lietuvos gyventojams, o užsienio valstybių. Be to, gal Nerijus Mačiulis galėtų paminėti ir tai, kad užsienio valstybių žemdirbiai pila 6 kartus daugiau chemikalų į žemę. Tačiau visa tai nutylima, nes manytina, kad parduodant žemę užsieniečiams gali pakilti jos vertė ir AB „Swedbank“ balanse (2012 m.) esanti žemės vertė – 12 817 000 Lt padidės kelis kartus, o tada gerb. Nerijus Mačiulis už savo pastangas gaus tam tikrą procentą prie algos.
Kas dėl kainos argumento, tai pabrėžiu: jeigu ES sukuria iškreiptą rinką, mes turime apsaugoti savo interesus, nes kitaip nukentėsime. Ir dėl darbo vietų kūrimo – tai norėčiau sužinoti, kiek buvo sukurta darbo vietų iš užsienio investicijų ir kiek „optimizavus“ įmones buvo atleista – turėtų būti įdomūs skaičiai. Juk žinome, kaip elgiasi „Calsberg“ grupė su darbininkais, kuriems net streikuoti neleidžiama. Nerijus Mačiulis labai jau abstrakčiai kalba apie galimą naudą.
Kalbėdamas apie dirvonuojančią žemę, gerbiamas ekonomistas vėl nepateikia jokių skaičių, tik skambias frazes „Žinome“, „nuolat apleista“, „nekurianti vertės ir darbo vietų“. Taigi kalbėkime skaičių kalba, t.y. pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. duomenis tik 3,9 proc. iš žemės, kurią galima dirbti, yra nenaudojama. Pasižiūrėję į bankų balansus galime matyti, kad didelė dalis iš jos yra bankų valdoma ir taip sukuriama iliuzija, kad žmonės nedirba žemės.
Vėlgi šis žmogus pradeda painioti tautybę, rasę su pilietybe, taigi visiškai nėra įsigilinęs į klausimo esmę. Juk kiekvienas žmogus, kuris nori čia gyventi ir dirbti žemę, gali ją nuomotis, o jeigu nori tvirtesnio santykio su mūsų valstybe, jis gali įgyti mūsų pilietybę ir įsigyti žemės – tam nėra jokios kliūties, tik tam tikri reikalavimai, kuriuos privalo įvykdyti bet kuris pilietis, nepriklausomai nuo tautybės.
Ir baigdamas noriu atkreipti dėmesį, kad kalbame ne tik apie atskirų piliečių teisę parduoti savo asmeninę žemę, bet ir apie valstybinę žemę, kuri, pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. duomenis, sudaro 37,5 proc. Ji priklauso visiems Lietuvos piliečiams ir dėl šios žemės naudojimo turi būti priimtas bendras sprendimas. Taip pat noriu pabrėžti, kad juridiniai asmenys, priešingai, nei teigia daug žmonių, nėra supirkę labai daug žemės, t.y. jų dalis sudaro tik 3,9 proc. bendro Lietuvos žemės ploto.
Taigi ką mes, Lietuvos piliečiai, laimėtume? Visų pirma, aiškumą, kad mūsų žemė nebus parduota užsienio aferistams, kad visada turėsime atsarginį planą ir galėsime prasimaitinti iš savos žemės, kad pelnas liks Lietuvoje ir kad mūsų ūkininkai galės stiprėti ir kurti Lietuvoje.
Taigi, gerb. Nerijau Mačiuli, iš Jūsų, kaip analitiko, kitą kartą tikiuosi daugiau skaičių ir argumentų, nes būdamas tokio banko atstovas turėjote atsakingiau išanalizuoti situaciją.
Autorius – Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas, aktyvus parašų už referendumą „Tautos valia“ rinkėjas, surinkęs per tūkstantį parašų.