Ramūnas Bogdanas. Blogiausias 2013-iųjų poelgis Lietuvoje

Tiesos.lt siūlo skaitytojams Ramūno Bogdano komentarą. Jame bendras teisėjų ir politikų sprendimas pasididinti atlyginimus laikomas blogiausiu praėjusių metų poelgiu. R. Bogdanas drąsiai skelbia, kokiomis sumomis pasikėlė savo atlyginimus Seimo nariai. Deja, politiškai korektiškai nutyli, kiek išaugo pačios Respublikos prezidentės, pasirašiusios Seimo priimtą įstatymą, darbo užmokestis.

* * *

Ramūnas Bogdanas. Blogiausias 2013 m. poelgis Lietuvoje

DELFI.lt

Kaskart atsigręžiant į praėjusius metus viešai skelbiami nusipelniusių ar kitaip pasižymėjusių žmonių sąrašai. Pasiduodamas šiai madai, išrinkau blogiausią metų poelgį vertindamas pagal tai, kaip plačiai pasisėjo jo pasekmės. Autorius beveidis, tačiau visi jį užuodžia. Neklauskit jo vardo, jų yra legionas.

Valstybės biudžetas šiemet buvo padidintas 567 mln. litų. Tai vyko Vyriausybei stengiantis laikytis fiskalinės drausmės ir neišlaidauti neuždirbtais pinigais. Beveik pusė padidintos sumos, 250 mln. litų, skirta šventam reikalui, kuris vadinasi atlyginimų atstatymas politikams, valstybės tarnautojams, pareigūnams ir teisėjams. Į Konstitucinį teismą (KT) dėl atlyginimų sumažinimo teisėtumo buvo kreipęsi teisėjai ir STT.

Na, teisėjai išmanūs, jie matė teisines spragas ir norėjo pasitaisyti savo ekonominę padėtį. Jiems nerūpėjo, kad pakišo kiaulę kolegoms KT, kurie susidūrė su dar romėnų teisėje įtvirtintu ir tebegaliojančiu principu: „Negali būti teisėjas savo byloje“. Užuot pasirėmęs šiuo principu ir nusišalinęs, KT išnagrinėjo savo paties atlyginimų sumažinimą. Formaliai KT gali pasiteisinti, kad niekas kitas to negali padaryti, bet atsakymas labai paprastas – daugybė ne mažiau sudėtingų klausimų valstybėje išsprendžiami ir be KT dalyvavimo.

O STT, pasirodo, be žurnalistų persekiojimo, dar labai domisi savo atlyginimais. Turbūt tai liečia tarnybos grietinėlę: kur tai matyta, kad sumažinus atlyginimus, STT pareigūnų be kvalifikacinės kategorijos ir su trečia kategorija atlyginimų skirtumas sumažėjo nuo 15 iki 10 proc.

Paaiškinsiu tiems, kas ne valstybės tarnyboje: yra bazinis dydis, kuris 2008 m. buvo 490 litų, per krizę sumažintas iki 475 litų ir dar kartą iki 450 litų. Ši suma dauginama iš koeficiento, kurį gauna kiekviena tarnautojų kategorija, ir tai yra jų atlyginimas be priedų.

Pavyzdžiui, apylinkės teisėjo koeficientas iki krizės buvo 14,2, paskui sumažintas iki 12,5 ir dar kartą iki 11,56. Aukščiausiojo teismo pirmininko atlyginimo koeficientas prieš krizę buvo 21,7. Bet net jam toli iki bylą sprendusio KT pirmininko su 32,3 ir KT teisėjų su 29,35 koeficientu. KT buvo nurėžta labiausiai – apie 35 proc. Dabar turime neginčijamą KT paaiškinimą, jog tai – antikonstituciška.

Būdavo dvarininkų, kurie per badmetį atidarydavo savo sandėlius ir išdalindavo grūdų atsargas valstiečiams. Jie gyveno ne modernioje valstybėje, bet suprato, ką reiškia pasidalinti. LDK bajorai valstybės karui ruošdavo raitelius iš savo kišenės, valstiečiai tos prievolės neturėjo. Dabar mes gyvename teisinėje valstybėje, ir KT pabrėžia, jog „neatsiejami valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga“. Jei buvo lūkestis maitintis Naujosios Zelandijos ėrienos nugarine, o galimybės susitraukė iki lietuviškos juodagalvės avies kumpio – lūkesčius privalu atkurti.

Iš tikrųjų, tas būtinas per krizę atlyginimų sumažinimas buvo keistai pripainiotas. Kiek žinau, Andrius Kubilius buvo dėl to perspėtas teisininkų, bet, kaip Lietuvos valdžios įprasta, mojo ranka: „Mes viską žinome“. Kada klausimas atsidūrė KT, Seimo pirmininkė Irena Degutienė atstovauti teisme delegavo savo bendrapartiečių trijulę Rimantą Joną Dagį, Vincę Vaidevutę Margevičienę ir Arvydą Vidžiūną. Negana to, kad aiškinti sprendimų pagrįstumą teismui buvo pasiųsti ne specialistai, kaip, pavyzdžiui, finansų ministrė Ingrida Šimonytė, ne patyrę teisininkai iš Seimo, – KT nutarime pažymėta, jog nė vienas iš deleguotos trijulės teisme nepasirodė. KT buvo paliktas pats kapstytis su chaosu.

Atlyginimai ne tik mažėjo; kai kam jie paaugo: 2012 vasarą Seimas pakėlė koeficientus grupei aukštų valdininkų. Tarp jų pateko per paskutinius rinkimus nekaip pasirodęs, bet kėdę išsaugojęs Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas. Jų koeficientas etiškai buvo padidintas nuo 10,10 iki 12,3, nors iki sumažinimo jie turėjo 12,0.

Jei smalsumo vedini pasiėmėte kalkuliatorių, galutinių atlyginimų vis tiek nesužinosite, nes jie dar apauginami visokiais įmanomais priedais – už laipsnį, už stažą ir t.t. Štai ugniagesiai, kuriais visi taip pasitiki, yra padalinti į 20 kategorijų. Tas eilinis, kuris gesina gaisrą ir rizikuoja savo sveikata, yra pirmos kategorijos ir turi koeficientą 3, o jų vadas generolas yra dvidešimtos kategorijos ir jo koeficientas 13. Per krizę jam buvo sumažinta net iki 11,2, bet jau 2013 spalio mėnesį teisėti lūkesčiai atkurti. Atskirtis tarnyboje yra didesnė nei keturi kartai.

Palyginimui: Norvegijoje ministro pirmininko ir žemiausios kategorijos tarnautojo atlyginimas skiriasi tris kartus. Lietuviška gradacija, patvirtinta dar socdemų vyriausybės 2007 m., panašesnė ne į Skandinavijos socdemų sukurtą modelį, o į carinės Rusijos valdininkų rangus. Finansinė atskirtis nulemia ir socialinę atskirtį, ir pono-tarno pobūdžio santykius valstybės tarnyboje, drauge paveikdama valdymo kokybę, kurią puikiai iliustruoja aptariamas atlyginimų mažinimo kokteilis.

Ne viskas beviltiška. Vėl pavyzdžiu pasitelksiu ugniagesius, kurie baigia pasiekti bendrą sutarimą, jog pirma kategorija gaus koeficientą 3,4, sumažindami atotrūkį tarp apačios ir viršaus nuo 4.3 iki 3.8. Tačiau ir pas juos lieka keistenybių aukštesniųjų naudai: neturintys būsto tarnybos vietoje gauna kompensaciją, bet eiliniam skiriama būstui 120 litų, o virš majoro – 180 litų, nors butų nuomos kainos nuo laipsnio nepriklauso.

Bendra atlyginimų mažinimo nuostata buvo orientuota į tai, kad daugiau uždirbantys prisiimtų didesnę krizės naštą. Kitaip tariant, A.Kubiliaus Vyriausybė stengėsi taikyti socialinį solidarumą. Sunkmečiu tai yra vienintelis tvarus būdas sutelkti visuomenę, ir – kadangi socialinių sprogimų nebuvo – galime teigti, jog solidarumo laikymasis pasiteisino, kaip ne kartą istorijoje. KT, aišku, šio principo neišbraukia, nes jis yra teisės žodyne, tačiau pastebi, jog jis „negali paneigti valstybės socialinės orientacijos“. Visame kontekste tai rodosi kaip šūkis, ginantis riebų turtingiausių valdininkų kąsnį. Teišliks jis per amžių amžius. Tai KT žodis. Dėkojame KT.

Pasirodo, buvo pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas, įtvirtintas Konstitucijoje. Pasirodo, darni visuomenė ne ta, kur krūvis paskirstomas pagal išgales, o kur kiekvienam užkraunama po lygiai, nesvarbu, ar pėsčias neši, ar mersedesu veši. Lietuvos socdemai to neginčija, ir Algirdas Butkevičius jau ne kartą su džiaugsmu skelbė, jog KT patvirtino, kad atlyginimų sumažinimas buvo nekonstitucinis. Tokia dviprasmybe klaidinami žmonės, nes nekonstituciniu pripažintas tik sumažinimo principas.

Finansų ministro Rimanto Šadžiaus 2013 birželio 26 d. rašte „Dėl informacijos konstitucinės justicijos byloje“ nurodoma, kad buvo galima atlyginimus mažinti nediferencijuotai, 2009 m. visiems nurėžiant 2 proc., o 2010–2013 – 4,5 proc. Esą turėję mokėti ir mažiau uždirbantys, kad ne taip nukentėtų viršūnėlės. Aršiai prieš algų žirklių mažinimą pasisako ir darbo liaudies gynėju apsimetantis Algirdas Sysas: „KT pasakė, kad negerai“. Tokia lietuviška socialdemokratija yra tik figos lapelis sovietinės nomenklatūros palikimui.

Bet galbūt ministras su premjeru nepamąsto, jog atlyginimų sumažinimo principas buvo labai socialdemokratiškas savo esme, ir tiek kairiesiems, tiek dešiniesiems būtų geriau, jei žmonės išgirstų žinią, jog bet kuri valdžia pagalvoja apie juos, kada priiminėja sunkius sprendimus. Tokiu būdu galima mažinti atskirtį tarp valdžios ir plačios visuomenės be jokių papildomų išlaidų. Visuomenės pasitikėjimo greitai prireiks, ruošiantis euro įvedimui.

Vietoj to politikai ėmėsi grąžyti rankas, jog KT juos įpareigojo nedelsiant pasikelti atlyginimus. Tai yra netiesa. Beveik 100 puslapių nutarime apie tai nėra nė žodžio. Apskritai KT nagrinėja tik tai, dėl ko į jį kreipiamasi, o dėl politikų atlyginimo kreiptasi nebuvo. Todėl pasisakyta dėl teisėjų, pareigūnų, bet ne dėl politikų. Kažkas sugalvojo klastingai pasinaudoti KT nutarimu, ir Seimo dauguma idėją palaikė.

Dabar Loreta Graužinienė tyliai džiaugiasi net 2415 litų išaugusiu atlyginimu (iki 11610 Lt) ir susirūpinusiu balsu suokia liaudžiai paguodos dainelę apie 1509 litų algą. Tikrai rasis, kas ja tiki, todėl visi kišenes pasipildę politikai, nenorėdami likti blogiečiais, darniai trauks priedainį: „Kažkiek būtinai ir jums pakelsime“. A. Butkevičius atliko įprastą triuką, kad pridengtų keliais tūkstančiais į mėnesį papilnėsiančią savo kiaulę taupyklę, ir įsteigė darbo grupę pensijų kompensavimui nagrinėti.

Nepadoriausia šitame politikų poelgyje buvo tai, kad paėmė sau, nors valgo duoną su sviestu, užuot visų pirma grąžinę skolą pensininkams, kurių daugelis vos galą su galu suduria. Tai bendra šiuo metu Lietuvoje vyraujanti nuostata – imk, ką gali, ir nesuk galvos.

Šiuo poelgiu įprastas visuomenėje nusiteikimas pasireiškė aukščiausiu lygiu ir, manau, sukurta priešprieša giliai įsirėš į sąmonę rinkėjams, dar nepavirtusiems avinais. Galvodamas, ką su tuo teks daryti, atsiverčiau Evangeliją pagal Morkų:

Jėzus, mat, buvo paliepęs: „Išeik, netyroji dvasia, iš žmogaus!“ Jėzus dar paklausė: „O kaip tu vadiniesi?“ Ji atsakė: „Mano vardas – Legionas, nes mūsų daug“. Ir pradėjo labai prašytis nevaryti jų iš šito krašto. Ten pat, atkalnėje, ganėsi didžiulė banda kiaulių. Dvasios ėmė prašytis: „Pasiųsk mus į tas kiaules, kad į jas sueitume!“ Jėzus leido. Išėjusios netyrosios dvasios apniko kiaules, ir visa banda, apie du tūkstančius kiaulių, ūmai metėsi nuo skardžio į ežerą ir prigėrė ežere (Mk 5, 8–13).

DELFI.lt