Karas Ukrainoje. Du šimtai dvidešimt septintoji (spalio 8 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Pagaliau susirūpinta Rusijos pinigais, skirtais “lobistinei” – korupcinei veiklai bei dezinformacijai užsienyje. Per keletą metų Rusija tam tikslui išleido šimtus milijonų dolerių. Pinigai buvo skirti Vakarų valstybių demokratijų ardomajai veiklai. Vokietija baiminasi, kad Rusijos propaganda „įvarys pleištą“ į šalies visuomenę, keldama konfrontaciją dėl dujų ir maisto trūkumo bei augančių kainų Vokietijoje.

Rusija veikia kaip aštuonkojis, o propagandos ir dezinformacijos čiuptuvas – viena iš svarbiausių jo dalių. Veikdami Vakarų šalių piliečių sąmonę, informaciniai Kremliaus diversantai gali sukelti chaosą ir riaušes ne tik Vokietijoje ar Prancūzijoje. Padaryta žala gali ženkliai viršyti diversijos „Nord stream“ dujotiekiuose padarytus nuostolius. Todėl Vakarų politikai, žvalgybos tarnybos, pilietinės organizacijos turi susitelkti, išaiškinant, užkardant ir blokuojant bet kokią, po Kremliaus priedanga veikiančią žiniasklaidos organizaciją, apsaugoti socialinius tinklus nuo Rusijos informacinių atakų.

Ukrainos prezidentas Europos Vadovų Tarybos susitikime išvardino šią žiemą laukiančius iššūkius. Pirmiausia – Rusija stengsis priversti europiečius patirti „energetinį skurdą“, nors tai vargiai pavyks. Be to, Ukraina ir Europa atsidūrė ant radiacinės katastrofos slenksčio Rusijai užgrobus Zaporižės AE.

Būtina galvoti ir apie ginklų bei šaudmenų gamybą bei tiekimą, kad būtų galima apsiginti nuo Rusijos invazijos. Europa turi pasiruošti ginti bendrą erdvę, nes Rusijos teroristų smūgiai gyvybiškai svarbiai Ukrainos infrastruktūrai didina pabėgėlių skaičių, kurie gula ekonomine našta visai Europai. Zelenskis taip pat akcentavo, kad reikia nuolat didinti spaudimą Rusijai sankcijomis.

Sankcijos yra labai geras ir teisingas dalykas. Tačiau pats faktas, jog Vakarai gyvena energetinės ir maisto krizės sąlygomis, rodo, jog karui su Rusija buvo visiškai nepasiruošta. Mėginant nustatyti viršutinę naftos kainos ribą, Rusija susitarė su Saudo Arabija sumažinti naftos gavybą, kas savo ruožtu padidino naftos kainą, o tai rodo, kad Kremlius kišenėje turi įvairių scenarijų paruoštukų, o Vakarai – ne.

Ukrainos aplinkos apsaugos ministras Ruslanas Striletas teigia, kad avarijos atveju, Zaporižės AE gali išsiskirti dešimt kartų daugiau mirtinai radioaktyvios medžiagos nei prieš 36 metus Černobylyje. Tokio masto radioaktyviųjų medžiagų išmetimas gali apimti net 2 mln. kv. km, t. y. „tris kartus daugiau nei visa Ukrainos teritorija“ arba pusę Europos Sąjungos ploto. Avarija gali sukelti „ekologinių pabėgėlių bangą“, kurie bėgtų į kitas vietas.

Striletas pridūrė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios pažeista arba išdeginta apie 3 mln. hektarų Ukrainos miškų. Dėl atakų prieš naftos saugyklas, pramonės objektus bei dėl miškų gaisrų į orą išmesta daugiau kaip 67 mln. teršalų. Rusijos padaryta žala aplinkai šiuo metu viršija daugiau kaip 36 mlrd. eurų.

Čekijos gynybos ministrė Černochova „pasveikino“ Putiną su gimtadieniu, paskelbdama nuotrauką, kurioje politikė vilki marškinėlius su užrašu „F#CK YOU PUTIN“.

Nu. Geras būdas išgarsėti ir susilaukti patiktukų. Ši politikų savybė būdinga pop estrados žvaigždučių lygio politikams ir Lietuvoje.

Zelenskis sako, kad jis neragino surengti prevencinių NATO smūgių Rusijai, o turėjo galvoje prevencines sankcijas. Esą „prevencinis smūgis“ ir „prevencinė ataka“ – skirtingi dalykai, todėl kai kas pasisakymą išvertė netiksliai.

Ukrainos prezidentas puikus strategas ir oratorius, kurį girdi visas pasaulis. Tačiau, kai skambūs pranešimai, pareiškimai ir pasiaiškinimai beriami vienas po kito nesustojamu srautu, jie paskęsta gausybės įvykių kontekste, supanašėja, ne visuomet suskamba ir gali būti suprasti ne taip, kaip reikia.

Operacinis lygmuo

Rusija ieško naujų ginklų bei technologijų. Pranešama, kad Irano dronai kamikadzės pristatyti į Baltarusiją. Bepiločiai orlaiviai yra Lunineco oro uoste Baltarusijoje. Šalyje yra mažiausiai 20 dronų kamikadzių „Shahed–136“. Ukraina baiminasi, kad teroristinė Rusija gali pradėti vakarų Ukrainos regionų atakas. Irano bepiločių lėktuvų smūgiai tapo dažnesni, nes tokiu būdu Rusija taupo raketas, kurių atsargas režimas gerokai išeikvojo. Pietų Ukrainos gynybos pajėgų duomenimis, oro gynybos daliniai Irano kamikadzes dronus naikina dukart dažniau, nei jie pasiekia taikinius.

Teigiama, kad spalio 5 d. į Zaporižės sritį paleistose „Iskander“ raketose buvo kasetiniai užtaisai. Sprogus kasetiniam užtaisui, iš jo išmetami mažesni šaudmenys, skirti naikinti tiek žmonėms, tiek transporto priemonėms. Sprogimo metu į šalis lekia mirtį nešančių skeveldrų debesis. Tokie ginklai kelia pavojų civiliams gyventojams sprogimo metu ir po jo. 2008 m. priimta konvencija, prie kurios prisijungė 123 valstybės, kuria kasetiniai ginklai buvo uždrausti.

Dega Kerčės tiltas į Krymą. Važiuojamoji dalis vandenyje, o liepsnose cisternos su degalais. Dar vienas „savaiminis užsidegimas“. Rusijos generalinis karo nusikaltimų štabas vietoj draudimų naudotis mobiliaisiais telefonais verčiau uždraustų kariams rūkyti ir žaisti su degtukais.

Taktinis lygmuo

Okupantai naktį raketomis S–300 smogė Charkivui. Preliminariais duomenimis, apšaudymo metu sužeistas vienas žmogus, apgadintos negyvenamosios patalpos.

Praėjusią parą okupantai paleido 7 raketas ir sudavė 12 smūgių iš oro, surengė 80 atakų iš reaktyvinių ugnies sistemų. Nukentėjo daugiau kaip 20 gyvenviečių.

Smūgiams prieš Ukrainos miestus panaudoti septyni Irano gamybos bepiločiai orlaiviai „Shahed–136“. Trys iš jų buvo numušti, o keturi pasiekė Zaporižės ir Mikolajivo miestus.

Rusija tęsia “dalinę” mobilizaciją. Vietos valdžios institucijos kai kuriose srityse mobilizuoja šaukiamojo amžiaus bedarbius vyrus.

Ukrainos gynybos pajėgų daliniai atrėmė nevykėlių atakas visuose fronto ruožuose.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir toliau smūgiuoja į priešo logistikos objektus ir aprūpinimo arterijas. Pastarąją parą sunaikinta dar viena okupantų pontoninė perėja.

Zaporižės srityje, tarp Pologų ir Tokmako gyvenviečių, po artilerijos ugnies, sužeisti 85 rusų kariai, žuvusiųjų skaičius tikslinamas.

Karo aviacija per praėjusią parą sudavė 30 smūgių. Pataikyta į 24 ginklų ir karinės technikos sukaupimo vietas, 6 priešlėktuvinių raketų kompleksus, numušti du priešo sraigtasparniai.

Raketinės pajėgos ir artilerija smogė dviems rusų kontrolės punktams, gyvosios jėgos susitelkimo vietai, dviems artilerijos sistemoms, ugnies pozicijų vietovėms, pataikyta radijo ryšio mazgui ir radioelektroninės kovos kompleksui.

Komentaras

Vladyka Putinas gimtadienį šventė dreifuodamas ant prarajos atbrailos. Nors 70-mečio jubiliejaus proga diktatoriui katučių plojo pavaldiniai, o sektos „nužudyk savo artimą“ mahariši Kirilas ragino visus melstis už ilgiausiai po Sralino laikų dirbusio aukščiausiojo Rusijos vadovo sveikatą, šalis seniai nebuvo tokioje srutų duobėje, kaip šiandien.

Padlaižūnai sveikino Putiną kaip šiandieninės Rusijos sergėtoją, kuris išgelbėjo šalį nuo arogantiškų ir agresyvių Vakarų sunaikinimo. „Putinas pakeitė Rusijos padėtį pasaulyje ir privertė pasaulį skaitytis su mūsų didžiosios valstybės padėtimi“, – aidėjo panegirika Putinui Kremliaus menėse.

Bet realybė tokia, kad Putinas nė iš tolo nepanašus nei į Kirilo minėtą Sraliną, nei į Nijolajų II-ąjį, nei juo labiau į Petrą I-ąjį, su kuriais nuolat mėgina lygiuotis. Visi Putino pirmtakai, nors ir buvo Lietuvos priešai – imperialistai, mėgino kurti ateities imperiją. Petras kūrė europietišką Rusiją, Nikolajus – pramoninę, Sralinas – šviesų „socializmo rytojų“, kuriuo, nors ir žudydamas milijonus savo šalies piliečių, pats tikėjo. Tuo tarpu Putinas nekuria nieko. Jis atkartoja praeitį – nori būti turtingas, kaip Rusijos carai, ir galingas, kaip Sovietų sąjungos diktatorius. Tačiau tėra psichopatinių bruožų turintis elementarus kagėbistas, “zeko” mąstymą demonstruojantis korumpuotas vagis, su polinkiais į sadizmą.

Putleris nustūmė Rusiją į civilizacijos paraštes, o rusų tautą pavertė tamsia, savo šešėlio bijančia amorfiška mase, kurią galima bizūnu nuvaryti į skerdyklą.

Vis dėl to, būtent Putino gimtadienio dieną, Rusijai patiriant eilę skaudžių pralaimėjimų kare su Ukraina, Kremlius savo kontroliuojamai žiniasklaidai leido pasakyti dalinę tiesą. Kremlius išsigando, kad optimistiniai Rusijos gynybos ministerijos pranešimai apie nebūtas pergales, kai socialiniai tinklai pilni karo kraujo ir siaubo, dar labiau pagilins visuomenės nusivylimą ir nepasitikėjimą. Kremliaus žiniasklaidai leista saikingai kritikuoti „karinę operaciją“ ir „ieškoti nesėkmių kaltininkų“.

Rusijos režimas, greičiausiai, tikisi, kad kilęs „mažas triukšmas“ sustiprins visuomenės paramą karui, o valstybinės žiniasklaidos pozicija sudarys įspūdį, kad į klaidas atsižvelgiama. Pažymima, kad toks sprendimas suderintas su Putinu, kuris tokiais klausimais tariasi su nedidele žurnalistų – karo korespondentų grupele. Teigiama, jog kai kurie diskusijos dalyviai, po susitikimo su Putinu, susidarė įspūdį, jog jis vargiai ar apskritai žino tikrąją padėtį fronte.

Taip jau nutinka, kai visą savo veiksmų taktiką ir strategiją statai ant melo, jis tampa neatskiriama gyvenimo dalimi. Kai melas virsta pagrindiniu valstybės gyvenimo varikliu – tiek šalies vadovai, tiek eiliniai piliečiai praranda gebėjimą suvokti realybę ir suserga mitomanija. Žmogus ima kurti istorijas, mitus, ir pats jais šventai įtiki.

Bet kuri epidemija, nekalbant apie COVID, lyginant su šia liga Rusijoje yra pavienis, jokios grėsmės nekeliantis sveikatos sutrikimo atvejis.

<p>