Romaldas Abugelis. Žemės ūkis grėsmingai nyksta

Ūkiai stambėja

Pirmasis visuotinis žemės ūkio surašymas Lietuvoje atliktas 1930 metais. Sovietiniais metais kas penkeri metai buvo atliekami gyvulių surašymai, o kas 10 metų – žemės ūkio augalų pasėlių, sodų ir uogynų surašymai. Antrasis nepriklausomos Lietuvos žemės ūkio surašymas vyko 2003 m., o trečiasis – 2010 m., kai mūsų šalis jau buvo įstojusi į Europos Sąjungą (ES).

Neseniai paskelbti žemės ūkio surašymo, kuris vyko 2020 metais, duomenys. 2020 m. birželio 1 d. Lietuvoje buvo 132 tūkst. ūkių, gaminančių žemės ūkio produktus. 99,4 proc. visų veikiančių ūkių sudarė ūkininkai ir šeimos ūkiai, o likusią dalį – žemės ūkio bendrovės ir kitos įmonės.

Ūkių skaičius Lietuvoje per 10 metų sumažėjo trečdaliu, o nuo 2003 m. – 51 procentu. Ūkių mūsų šalyje mažėja žymiai sparčiau negu Latvijoje ar Estijoje. Per dešimtmetį labiausiai sumažėjo ūkių, turinčių 2-10 ha naudojamų žemės ūkio naudmenų. Ūkių, turinčių daugiau kaip 100 hektarų žemės ūkio naudmenų, buvo 5,8 tūkst., jie sudarė 4 proc. visų ūkių ir valdė daugiau nei pusę šalies naudojamų žemės ūkio naudmenų. 2010 m. tokių ūkių buvo dviem tūkstančiais mažiau.

Išariamos pievos ir ganyklos

Ūkiai valdė 3,1 mln. ha žemės, iš jos 2,9 mln. ha sudarė naudojamos žemės ūkio naudmenos. Jų plotas 2020 m., palyginti su 2003 m., padidėjo 17 procentų. Tam daug įtakos turėjo didėjančios ES tiesioginės išmokos už naudmenas. Ūkininkai ir šeimos ūkiai valdė net 86 proc. visų žemės ūkio naudmenų, o likusią dalį – žemės ūkio bendrovės ir kitos įmonės.

Surašymo rezultatai parodė, kad pagal nuosavybės formą apie 57 proc. visų naudojamų žemės naudmenų yra privačios. Ūkininkai valdo daugiau privačios žemės negu nuomojasi, o žemės ūkio bendrovės ir įmonės turi daugiau nuomojamos žemės.

Vidutinis ūkininko ar šeimos ūkio dydis 2020 m., palyginti su 2010 m., pagal žemės ūkio naudmenų plotą padidėjo nuo 12 ha iki 19 ha, o žemės ūkio bendrovių ir įmonių sumažėjo nuo 573 iki 500 ha. Vidutinis visų ūkių dydis buvo 22 hektarai.

2020 m. didesnių nei 1 ha ūkių ariama žemė sudarė apie 77 proc. visų naudojamų žemės ūkio naudmenų, pievos ir ganyklos – apie 22 procentus. Ariamos žemės plotas turi tendenciją didėti, o pievų ir ganyklų mažėja. Tai nepalankios tendencijos tiek ekonomine, tiek ir aplinkosaugine prasme.

Dauguma ūkių užsiima augalininkyste

Pagal ekonominį dydį ES ūkiai yra skirstomi į 14 klasių. Pirmajai, žemiausiajai, klasei priskiriami ūkiai, kurių ekonominis dydis yra mažesnis nei 2000 EUR. Apie 40 proc. Lietuvos ūkių priskiriami būtent šiai klasei. Tryliktajai ir keturioliktajai klasei priskiriami ūkiai, kurių ekonominis dydis didesnis arba lygus 1,5 mln. EUR. Tokių ūkių Lietuvoje yra tik 108, iš jų daugiausia – žemės ūkio bendrovės ir įmonės.

Surašymo duomenimis visi didesni nei 1 ha ūkiai pagamino standartinės produkcijos už 2,3 mlrd. EUR. Ūkininkų ir šeimos ūkiai pagamino 78 proc. standartinės produkcijos.

2020 m. ūkių struktūroje pagal ūkininkavimo kryptis didžiausią dalį (43 proc.) sudarė ūkiai, užsiimantys tik augalininkyste. Kiti ūkiai užsiėmė gyvulininkyste arba buvo mišrūs ūkiai.

Karves laiko tik kas penktas ūkis

Didesniuose nei 1 ha ūkiuose 2020 m., palyginti su 2010 m., net 2,5 karto sumažėjo arklių, 37 proc.– kiaulių, 33 proc.– triušių, 24 proc.– ožkų, 11proc.– galvijų skaičius. Per tą patį laikotarpį maždaug du kartus padidėjo avių ir bičių šeimų skaičius, šiek tiek padidėjo ir naminių paukščių.

2020 m. populiariausi ūkiuose laikomi gyvūnai buvo naminiai paukščiai. Juos laikė 37 proc. didesnių nei 1 ha ūkių. Daugiausia paukščių buvo sutelkta paukštynuose, turinčiuose daugiau kaip 50 tūkst. paukščių. Tokių paukštynų 2020 m. buvo 26, jie augino 8,9 mln. paukščių, arba 84 proc. visų Lietuvoje laikomų naminių paukščių.

Melžiamas karves laikė 22 proc., o kiaules, kaip ir avis, augino tik 6 proc., didesnių nei 1 ha ūkių. Daugiausia kiaulių (87 proc.) auginama dideliuose kiaulininkystės ūkiuose, laikančiuose 5 tūkst. ir daugiau kiaulių. Karvių ir kiaulių skaičius mažėja ypač sparčiai. O juk netolimoje praeityje žalmarges ar žalas karves, taip pat ir kiaules buvo galima aptikti beveik kiekvienoje kaimo sodyboje.

Jaunų ūkininkų stinga

2020 m. surašymo duomenimis, didesniuose nei 1 ha ūkiuose iš viso dirbo 229 tūkst. ūkio darbuotojų. Ūkio darbuotojų skaičius 2020 m., palyginti su 2010 m., ūkininkų ir šeimos ūkiuose – sumažėjo 40 proc., o žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse– 7 procentais. Nuo 2003 m. visų ūkių darbuotojų skaičius sumažėjo 58 procentais.

92 proc. darbuotojų dirbo ūkininkų ir šeimos ūkiuose, 8 proc. – žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse. Surašymo duomenimis, 56 proc. visų darbuotojų sudarė vyrai, 44 proc.– moterys. Daugiausia (69 proc.) ūkininkaujančių asmenų ir dirbančių jų šeimų narių buvo vyresni nei 50 metų amžiaus, 30 proc. sudarė 20–49 metų amžiaus asmenys, 1 proc. – asmenys iki 20 m. amžiaus.

Ūkiai mažesni nei Latvijoje ir Estijoje

2020 m. surašymo duomenimis, daugiausia ūkių buvo Lietuvoje – 64 proc. daugiau nei Estijoje ir Latvijoje kartu sudėjus, bet vidutinis ūkio dydis pas mus buvo mažiausias. Estijoje vidutinis ūkio dydis – beveik keturis kartus didesnis už Lietuvos. Ūkiai, kurių naudojamos žemės ūkio naudmenos sudarė iki 5 ha, Estijoje nesudarė net ir dešimtadalio visų ūkių, o Lietuvoje ir Latvijoje tokių ūkių buvo pusė.

Pasėlių struktūra Estijoje ir Latvijoje buvo panaši: daugiau nei pusę pasėlių ploto užėmė javai, apie ketvirtadalį – pašariniai augalai, apie dešimtadalį – pramoniniai augalai. Lietuvoje javų plotas didžiausias – net du trečdaliai bendro pasėlių ploto.

Mažiausi galvijų ūkiai buvo Lietuvoje – vidutiniškai vienam galvijų ūkiui čia teko tik 18 galvijų, Latvijoje – 25, o Estijoje – 100 galvijų. Kiaulininkystės ūkiai taip pat mažiausi Lietuvoje. Vidutiniškai vienam kiaulininkystės ūkiui Lietuvoje teko 64 kiaulės, Latvijoje – 90, o Estijoje – 4230.

Galimos grėsmės saugumui

Apibendrinant surašymo duomenis galima teigti, kad mūsų šalies žemės ūkio sektorius, kuriame vyrauja smulkūs ūkiai, traukiasi ženkliai sparčiau, negu kaimyninėse šalyse. Įvertinant dar ir tai, kad jaunimas nenoriai renkasi ūkininkavimo verslą, gyvulininkystės ūkių mažėja, o intensyviai dirbamos žemės kokybė prastėja, mūsų žemės ūkio laukia dideli išbandymai.

Kai pasaulyje siaučia taikos, klimato, sveikatos, energetinės, ekonominės ir kitokio pobūdžio krizės, labai svarbu plėsti žemės ūkio gamybą ir užsitikrinti apsirūpinimą pagrindiniais maisto produktais.

Be to, tikslinga kuo daugiau gaminti ir eksportui. Jeigu artimiausiu metu nebus atsižvelgta į žemės ūkio ekonominę, socialinę – kultūrinę ir gamtosauginę reikšmę, šios strategiškai svarbios Lietuvos ūkio šakos tolimesnis spartus nykimas gali sukelti rimtų grėsmių ir nacionaliniam saugumui.