Nežiūrint protestų, meras stumia „Didžiojo apkeitimo“ projektą kaimiškoje Prancūzijoje, atsisako vykdyti piliečių referendumą dėl migrantų šeimų priėm

Kalako (Callac) gyventojai pabrėžia, kad į šį regioną daugelį metų buvo nepakankamai investuojama, tačiau norint perkelti čia 70 migrantų ir jų šeimų, tam skiriami milijonai.

Projektas, sukurtas norint perkelti 70 migrantų ir jų šeimų į Prancūzijos nedidelį kaimiško tipo Kalako miestelį susilaukia pasipriešinimo iš vietinių gyventojų. Nežiūrint raginimų rengti referendumą šiuo klausimu, meras atsisako jį organizuoti, pripažindamas, kad jei toks vyktų, jis balsavimą pralaimėtų.

Priešininkų protestų metu rugsėjo 17 d. Kalako meras Žanas Yvas Rolanas (Jean-Yves Rolland) pareiškė, kad jis kreipsis į Kalako rinkėjus laišku, kuris buvo paskelbtas spalio 14 d. Jis tvirtino, kad laiškas pateiks „oficialią mūsų projekto versiją gandų ir dezinformacijos akivaizdoje“, - pranešama Le Télégramme dienos reportažuose.

Laiške meras atmetė referendumo idėją. Šis žingsnis buvo žengtas po to, kai Sud Radio pranešė, kad vienas žmogus, dalyvavęs susitikime su meru kartu su 12 kitų gyvų liudininkų, girdėjo merą pripažįstant, kad jis nerengs referendumo, nes 80 procentų gyventojų nepritaria tokiam planui. Jis kelis kartus pakartojo: „Aš jį pralaimėčiau“.

L'énorme aveu du maire de Callac, 80 % des habitants hostiles au projet de Horizon pour repeupler le village @B_GERMAIN22 : "Le maire nous a dit qu'il ne ferait pas de référendum car selon lui, je cite, aucun riverain ne voterait pour le projet horizon. C'est honteux !" pic.twitter.com/EZd6QpVIPY

— Sud Radio (@SudRadio) October 6, 2022

Nacionaliniame lygmenyje 62% prancūzų sako, kad jie norėtų, jog būtų rengiamas nacionalinis referendumas dėl besitęsiančios imigracijos, o kitos apklausos rodo, kad dauguma prancūzų ir prieštarauja tolesnei imigracijai, ir jaudinasi dėl Didžiojo apkeitimo, kuris apibūdinamas kaip Vakaruose vykstantis europiečių išstūmimas juos keičiant ne europiečiais.

„Mes nenorime būti laboratoriniai triušiai!“

Tačiau savo laiške meras siūlė „piliečių valdymo organui“ spręsti dėl migrantų atvykimo.

„Yra sukurtas piliečių valdymo organas. Šis globalus projektas turi būti tvarkomas visiškai skaidriai“ – rašo Rolanas, įrodinėdamas, kad „naujieji gyventojai yra galimybė Kalakui, mažam, senstančiam kaimiškam miesteliui,“ kuriame „daug namų lieka tušti“ ir „dešimtys darbo vietos laukia užpildymo.“

„Visi projektai vėliau bus jums pateikti viešame susirinkime, atvirame jums, Kalako gyventojai. Nes mes visada sutardavome. Pritarimas naujų žmonių atvykimui atgaivins mūsų bedarbystės erdvę ir bus visiems naudingas. Tai statymas už ateitį,“ – tęsiama laiške.

Proteste prieš šį projektą dalyvavo įvairūs konservatyvių pažiūrų aktyvistai, o taip pat ir Atkariavimo (Reconquest) partija. Tačiau pasipriešinimo pastangos yra Kalako gyventojų, pripažįstančiu netinkama idėją perkelti migrantus į jų miestą, parodyta iniciatyva. Šie piliečiai primena, kad Kalake nedarbas ir taip jau aukštas. Jie klausia, kur bus randamos darbo vietos naujiesiems migrantams, jei darbo negali rasti žmonės, kurie gyvena šiame regione, kur bedarbystės lygis siekia 17,6%. Be to, jie mini galimą mokyklų ir vaikų darželių perkrovą bei milijonus mokesčių mokėtojų eurų, kurių reikės naujai atvykusių integravimui.

Demonstracijos metu protestuotojai laikė plakatus prieš „mūsų miestų gyventojų skaičiaus atstatymą afrikiečiais“, o kiti pastebėjo, kad įvykiai Kalake, taikiame Kot-d‘Armoro miestelyje, turinčiame 2200 gyventojų, yra aiškiai identifikuojamas Didžiojo apkeitimo simbolis. Kairiojo sparno oponuojančios demonstracijos dalyviai skandavo protestuodami prieš jų vadinamą „fašizmą“. Daugelis iš protestuojančių, tiek dešiniųjų, tiek kairiųjų, buvo ne vietiniai gyventojai.

Pasak laikraščio Le Figaro pranešimo, gyventojai sakė: „Mes nenorime būti laboratoriniai triušiai!“ Jie pabrėžė, kad „Kaimo horizonto“ projektas yra eksperimentas, finansuojamas Koenų (Cohen) šeimos labdaros fondo, įsteigto 2009 metais.

Kaip Remix Nexs jau rašė, Koenų šeimos nariai, buvę aukštos klasės vaikiškų drabužių prekinio ženklo Bonpoint savininkai, gyvena turtingiausiose Prancūzijos srityse, kurios pasižymi akivaizdžiai nedidele įvairove. Tačiau šeima šiuo metu sutelkė savo dėmesį į Kalaką, o taip pat planuoja iškelti pabėgėlius po visas kaimiškas vietoves. Kai šeima skyrė milijonus siekdama šio tikslo, Prancūzijos vyriausybė taip įsipareigojo paremti projektą mokesčių mokėtojų pinigais. Tačiau Koenų šeimą teikia finansavimą tik dešimčiai metų, o po to miestui tektų tvarkytis pačiam.

„Esant įsitikinimui, kad Prancūzijai pabėgėliai yra galimybė“ Horizonto projektas išsirinko šį miestelį iš 20 kitų, kad „įrodytų tai pavyzdžiu“.

Protestuojantys prieš projektą piliečiai pabrėžė, kad Koenų šeimai nereikės patirti migrantų perkėlimo pasekmių, nes jie izoliuoti savo turtinguose anklavuose. Atvirame laiške jie rašė:

„Tikslas būtų pakeisti mažo, „senstančio“ miestelio gyventojus migrantais, atgaivinti miesto centrą ir išvystyti ekonomines veiklas. Todėl migrantai bus prižiūrimi, apgyvendinti, ir jiems bus rasta 70 darbo vietų.

70-ties ne europietiškų šeimų atvykimas visiškai apvers savivaldybės ir kantono gyvenimą. 38 prancūziškai nekalbantys vaikai bus ugdomi Kalako mokykloje ir išskirstyti į klases. Tai dar labiau apsunkins mokytojų darbą.

Kaip jūs galite primesti Kalako gyventojams tokį projektą, kuris kviečia suabejoti mūsų gyventojų identiškumu ir dar prieš tai, kol bus nustatyta šio projekto kaina?“

Peticjoje jie toliau įrodinėjo: „mes tikime, kad milijonai, kuriuos kainuos šis projektas, turėtų būti pirmumo tvarka investuojami vietos gyventojų labui atnaujinant būstus, teikiant energetinę paramą, vystant Kalako miestelį ir aplinkines savivaldybes, kas leistų čia klestėti vietiniams gyventojams, o tie, kurie norėtų atvykti ir čia įsikurti be piniginės paramos, galėtų tai padaryti vėliau.“

„Nežiūrint šio prieštaravimo, praėjusį mėnesį Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) pareiškė, kad jo vyriausybė planuoja pradėti migrantų perkėlimą iš miestų į kaimo vietoves dėl nusikalstamumo ir etninių getų problemos Prancūzijos miestuose. Jis apibūdino tai kaip „galimybę“, bet kaip Remix News jau rašė, jis gali turėti stiprų politinį motyvą vykdyti tokį radikalų planą.

Kalako miestelio gyventojai sako, kad dabar juos pasieks „didžiųjų miestų“ problemos.

„Jūs ketinate Bretanės viduryje, Argoate, sukurti užsienio bendruomenę su visomis šioms grupėms būdingomis problemomis. Jūs ketinate perkelt didelių miestų problemas į Bretono kaimiškąsias vietoves,“ – rašė Kalako gyventojai atvirame laiške.

Didžiųjų miestų problemos, minimos laiške, yra aukštas nusikalstamumo lygis ir kultūrinė įtampa, pasiekusi tokį tašką, kad Pjeras Brošanas (Pierre Brochand), dirbęs aukščiausios Prancūzijos žvalgybos agentūros vadovu nuo 2002 iki 2008 metų, įspėjo apie pilietinį karą, jei masinė imigracija nebus sustabdyta. Jis minėjos policininkų užpuolimus, žmogžudystes, augančią socialinę įtampą, susiskaldymą dėl mokyklinio lavinimosi ir „miesto partizaninių karų“ atvejus migrantų gyvenamuosiuose rajonuose kaip požymius, kad daugiakultūriškumas Prancūzijoje nenusisekė.

Nors visos daugiakultūrės visuomenės gali būti „pasmerktos“ giliai nesantaikai, tai nebūtinai pasakytina apie turtingiausią visuomenės dalį. Paryžiuje, kur gyvena Coheno matriarchas, rekordinė dalis turtingų tėvų skuba į privačias mokyklas, kad išvengtų įvairovės, palikdami skurdžiausius prancūzus spręsti problemas, susijusias su daugiakultūriškumu. Kito buvusio Prancūzijos žvalgybos vadovo vertinimu, Prancūzijoje yra 1513 vietų, kur „įstatymai neveikia“.

Šaltinis: Remix News