Vladimiras Laučius. Vakarų kairieji aiškiai nenori, kad Putinas pralaimėtų

delfi.lt

Kol nieko bendra su tradicine dešine seniai nebeturintys Vakarų „dešinieji“ ieško priešų ne kairėje, o vadinamojoje kraštutinėje dešinėje, kairieji naudojasi proga ir toliau skleidžia savo ideologinę propagandą, kuri labai padeda Vladimirui Putinui.

Šį mėnesį kairiosios pakraipos vokiečių leidinyje „Blätter“ paskelbtas politikos apžvalgininko Albrechto von Luckės straipsnis gerai iliustruoja šią liūdną tiesą.

Vienas kertinių šio rašinio teiginių – NATO stiprėjimas Europoje, kurį paskatino Rusijos karas su Ukraina, esą nepadės demokratijoms kovoje su autoritariniais režimais. Kitas kertinis teiginys – šis karas nukreipia dėmesį nuo tokių dalykų kaip klimato krizė, kuri, autoriaus netiesiogiai peršama nuomone, yra didesnė problema už Rusijos agresiją, nes veikia visą žmoniją.

Luckė lyg ir mato pliusą, kad NATO stiprėja, bet čia pat mėgina parodyti šį stiprėjimą kaip neva kenkiantį Ukrainai, nes kuo geriau ginamos NATO šalys, tuo esą agresyviau Putinas atakuoja tarp dviejų priešiškų galių įstrigusią Ukrainą.

Anot Luckės, Rusijos sulaikymas – svarbi užduotis, tačiau ji esanti netinkama kaip programinis tikslas kuriant tokią ateitį, kuri pačiam Luckei atrodytų siektina. Mat iš Rusijos sulaikymo užduoties pelnosi Vakarų valstybių karo pramonė, jau ir taip besimėgaujanti menamais viršpelniais, kurie straipsnio autoriui neduoda ramybės.

Maža to, Luckė gąsdina skaitytojus Šaltojo karo prisiminimais, kalba apie „militarizacijos spiralę“ ir dviejų blokų priešpriešą, savo ruožtu sukelsiančią ar paaštrinsiančią dvi krizes, kurios turi atrodyti daug baisesnės už Ukrainos naikinimą bei jos taikių gyventojų žudymą: maisto (Afrikoje) ir, žinoma, klimato (visame pasaulyje).

Dėl klimato krizės karą Ukrainoje, kuris trukdo tą krizę įveikti, reikia skubiai pabaigti, o dviejų geopolitinių blokų priešprieša yra, pasak Luckės, atgyvena, kurios logika jokiais būdais negalime vadovautis.

Užtat mums siūloma vadovautis Luckės kairuoliška logika, pagal kurią, tiesą sakant, Hitleriui galima būtų atiduoti gabalą Prancūzijos, jei tai padėtų sulėtinti Arkties ledynų tirpimą arba pagerintų situaciją su maisto prekėmis kiekvieno žmogaus širdžiai privalomai mielame Sudane.

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.