Almantas Stankūnas. Politikai, gal visgi malonėtumėte paaiškinti iki galo Lietuvos reguliuojamų strateginių energetikos įmonių kainodarą?

Ponai ir ponios iš energetikos sektoriaus ir politikai, gal visgi malonėtumėte paaiškinti iki galo Lietuvos reguliuojamų strateginių energetikos įmonių kainodarą.

Taigi Litgrid Rokas Masiulis kai kilo klausimas apie perkrovimo pajamas, kurios susidaro dėl didžiulio kainų skirtumo tarp Švedijos ir Lietuvos zonų, jūs minėjote, kad dėl jų kreipsitės į Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ir prašysite, kad tos pajamos būtų panaudotos būtinų investicijų finansavimui ir elektros perdavimo dedamosios el. tarife mažinimui. Apie tai buvo papildomi pranešimai ir buvo nurodyta, kokiu dydžiu mažinama perdavimo dedamoji.

Tuo tarpu pranešime rašoma “...bendrą pajamų augimą daugiausia lėmė išaugusios disbalanso ir balansavimo elektros energijos pajamos. Dėl didesnių didmeninių elektros rinkos kainų šios pajamos išaugo 3,8 karto, iki 126,5 mln. Eur. „Litgrid“ teikiama sistemos balansavimo paslauga visada yra nulinio pelningumo, t. y. pajamų didėjimas ar mažėjimas neturi įtakos pelno (nuostolio) dydžiui, kadangi šios pajamos tik dengia faktiškai patirtas sąnaudas, taip pat išaugusias 3,8 karto.”

Ar čia eina kalba apie perkrovimo pajamas, kurios buvo panašaus dydžio ar apie kitas pajamas?

Jeigu neina kalba apie perkrovimo pajamas, tai kodėl jos neminimos pranešime ir kaip jos įtakojo įmonės finansinį rezultatą?

Jeigu eina kalba apie perkrovimo pajamas, tai kaip šis tekstas dera su anksčiau dėstytu pranešimu apie perkrovimo pajamų panaudojimą - grąžinimą vartotojams?

Toliau yra rašoma: “Nuostolį daugiausia lėmė dėl padidėjusių elektros energijos kainų 3,7 kartus, iki 75,4 mln. Eur, didėjusios technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimo sąnaudos, skelbia operatorė.”

Dėl to turiu esminį klausimą: Kodėl Litgrid negalėjo sudaryti sutarčių su pigios elektros gamintojais (vėjo/saulės parkais) dėl visos jų pagamintos elektros tiesioginio supirkimo ir naudoti šią energiją technologinių nuostolių kompensavimui? Arba kitas variantas: VERT įvykdo bent kelis aukcionus tokiems gamintojams jų jėgainių vystymo leidimams gauti ir išduoda leidimą tiems gamintojams, kurie pasiūlys pigiausią visos pagamintos energijos pardavimo kainą, kuri savo ruožtu būtų taikoma papildomų pajamų grąžinimui arba priemokai vystytojui CfD principu. Papildomos pajamos būtų naudojamos išaugusių išlaidų dėl didesnių technologinių nuostolių kompensavimui.

Kas trukdo tai realizuoti ir tiesiogiai mažinti elektros energijos perdavimo sąnaudas?

Gal tokio, Lietuvos vartotojams naudingo sprendimo, dėl visuomenei nežinomų priežasčių, neleidžia įgyvendinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerija Dainius Kreivys ar INGRIDA ŠIMONYTĖ?

Visas pranešimas: https://www.vz.lt/.../litgrid-per-9-siu-metu-menesius…