Dominykas Vanhara. Operacija “Gelbstint eilinę Bilotaitę“

Vakar per internetus „nuėjo“ tyrimas, kuris, kaip taisyklė, vėl buvo apie buvusią valdžią, šiuo atveju – 15min tyrimas apie dabartinio Seimo nario ir buvusio S. Skvernelio vyriausybės kanclerio A. Stončaičio tariamą atsisakymą tikrintis melo detektoriumi, bet vis tiek, neva, gautą leidimą dirbti su slapta informaciją.

Šiuo atveju nieko nepasakysiu apie paties tyrimo turinį, nes neturiu jokio supratimo, ten viskas gerai buvo padaryta, ar nelabai gerai. Bet mane ypač sudomino viena vakar publikuoto tyrimo detalė. Cituoju: „Jis (A. Stončaitis – mano past.) atsisakė tikrintis melo detektoriumi. Buvo pasiūlyta, jis raštu atsisakė, tad leidimo išdavimo procedūra turėjo būti nutraukta” – 15min dar prieš metus liudijo vienas šaltinis, žinantis 2019-aisiais VSD vykusio patikrinimo aplinkybes”.

Va šioje tyrimo citatoje yra pati esmė – konkrečiai, patys 15min pripažįsta, kad informaciją, apie kurią ir buvo padarytas vakar publikuotas tyrimas, ši žiniasklaidos priemonė buvo gavusi DAR PRIEŠ METUS. Ir kodėl, šią informaciją žinodami jau prieš metus, iki šiol ją „pralaikė stalčiuje“?

Bijau suklysti, bet, berods, buvęs 15min žurnalistas Šarūnas Černiauskas, dar iki to momento, kol nebuvo išvytas iš 15min lauk, yra aiškinęs viešai facebooke (patikrinti dabar negaliu, nes jis mane užblokavęs) tiriamosios žurnalistikos darbo subtilybes. Ar gal tai buvo Andrius Baranauskas? Dabar tiksliai neatsimenu. Bet esmė yra tokia – su degančia tema yra dirbama iš karto, nes tu niekada nežinai, ar šaltinis, pas tave atėjęs su informacija, ją perdavė tik tau vienam, ar forwardino ją ir tavo konkurentams. Kas reiškia, kad, jei delsi su tema dirbti, konkurentai tyrimą padarys pirmieji, publikuos pirmieji ir gaus visą skaitytojų dėmesį, o tu liksi be nieko. Net jei tavo šaltinis tave užtikrina, kad informaciją perdavė tik tau vienam, jei tu ilgesnį laiką nieko su ta informacija nenuveiksi, šaltinis tą temą gali perduoti ir kitiems tavo konkurentams. Nes šaltinis, kuris tau perduoda tikrą ar tariamą kažką, neva, kompromituojančią informaciją, tą daro irgi turėdamas savų interesų, todėl nesulaukęs jokios publikacijos ta tema, kreipsis į konkurentus.

Žiniasklaidos priemonė tokį „kompromatą“ metus stalčiuje gali pralaikyti, iš esmės, dėl dvejų priežasčių: pirmoji – pati žiniasklaidos priemonė gautą informaciją nelaiko reikšminga, dėl kurios reikėtų baisiai stengtis. Antroji – tikrai ar tariamai „kompromituojanti“ informacija gali būti stalčiuje pralaikyta siekiant išlaukti tinkamo momento ją publikuoti, kad asmenį, prieš kurį „tyrimas“ būtų nukreiptas, kiek įmanoma labiau paveiktų. Pvz. publikuojant „tyrimą“ apie politiką rinkimų finišo tiesiojoje. Atsimenate, kaip prieš Seimo rinkimus LRT „tyrimų“ skyrius „tyrimus“ apie LVŽS ar Skvernelio vyriausybę kepdavo kas antrą dieną? Grįžkime prie 15min tyrimo. Taigi, ši žiniasklaidos priemonė pati viešai pripažįsta, kad informaciją gavo dar prieš metus ir, ją gavusi, visus metus nieko nepublikavo. Iki rinkimų irgi dar toloka, tikrai šis tyrimas rinkėjams iki kovo mėnesio užsimirš. Tai kodėl šis “tyrimas” buvo išmestas į viešumą būtent vakar? Ne prieš metus ir ne kitų metų kovą? Aš pats sau atsakymą turiu: nes šiuo metu visu smarkumu liepsnoja skandalas, susijęs su vidaus reikalų ministre A. Bilotaite. 15min tyrime bandomi velti A. Stončaitis ir buvęs premjeras bei buvęs vidaus reikalų ministras S. Skvernelis yra opozicijos smaigalyje A. Bilotaitės skandalo apimtimi. Viena A. Bilotaitės skandalo sudedamųjų dalių yra ta, kad ši ministrė vidaus reikalų sistemos neišmano. Nuo žodžio „visiškai“, todėl atrodo apgailėtinai. Savo ruožtu, tiek A. Stončaitis, tiek S. Skvernelis vidaus reikalų sistemą išmano kaip savo 5 pirštus. Tai yra, žino ir išmano visus menkiausius niuansus iki smulkmenų, kas reiškia, kad, davus jiems eigą, jie Bilotaitę pusryčiams suvalgytų. S. Skvernelis jau ją iš dalies ir suvalgė. Užteko vieno karto.

Taigi, kaip konservatoriams gelbėti savo vidaus reikalų ministrę Bilotaitę, kai akivaizdu, jog nei Skvernelis, nei Stončaitis šiuo klausimu tikrai nesitrauks? Artėja rinkimai ir šis skandalas yra puiki proga jiems vėl grįžti į žiniasklaidos antraštes bei pasikelti savo partijos paskutiniu metu kiek smuktelėjusius reitingus. O liepsnojantis Bilotaitės skandalas neigiamai veikia ne tik ją, bet ir visos konservatorių partijos reitingus.  Ir čia į pagalbą pasitelkiama viešųjų ryšių klasika, kuri sako, kad efektyviausia vieną skandalą gesinti kitu skandalu. Taigi, tuo tikslu traukiama iš stalčiaus metus ten pragulėjusi informacija, per kelias dienas padaromas „tyrimas“, kuris staigiai metamas į viešumą. Kad ojojoj, kaip baisu, vajėzusmarijajuozapai, Stončaitis atsisakė tikrintis melo detektoriumi. Beje, įdomiausia tai, kad konservatoriams operaciją „Gelbstint eilinę Bilotaitę“ tenka rengti jau antrą kartą. Pirmą kartą ši operacija buvo surengta iš karto po migrantų krizės, kai per ją Bilotaitė irgi apsišvietė visu gražumu. Todėl, sprendžiant problemą dėl absoliučios ministrės nekompetencijos vidaus reikalų sistemoje, jai buvo į komandą staigiai paskirtas papildomas viceministras Lančinskas, kuris, kaip ilgą laiką ėjęs aukštas statutines pareigas vidaus reikalų sistemoje, ją tikrai išmano. Jis buvo paskirtas tam, kad „de facto“ vykdytų ministro pareigas. O, sprendžiant problemą dėl Bilotaitės apgailėtino atrodymo prieš žiniasklaidos atstovus, jos atstove spaudai buvo paskirta ilgametė tuometinės prezidentės D. Grybauskaitės atstovė spaudai D. Ublinaitė. Sakoma, kad kietesnių už ją mažai yra, ką ir įrodo jos ilgametis darbas D. Grybauskaitės komandoje. Na o dabar, gelbėjant Bilotaitę nuo to, kad Skvernelis ir Stončaitis jos nesuvalgytų, išrausiami visi stalčiai ieškant dar nepanaudotų kompromatų prieš juos, randama prieš metus gauta ir giliai tuo metu į stalčių nukišta informacija apie poligrafą poligrafovičių, ir „važiuojam“. Kai nieko geresnio neturi, o Bilotaitę gelbėti reikia, gal „sueis“ ir tai.