Svenas R. Larsonas. Respublikonai laimėjo, bet ne tiek daug, kaip tikėtasi

laikmetis.lt

Antradienį JAV vykstant vidurio kadencijos rinkimams demokratai turėjo 220 iš 435 vietų kongrese, o respublikonai – 212. Trys vietos buvo laisvos.

Vidurnaktį JAV rytų standartiniu laiku atrodė, kad respublikonai laimės Atstovų Rūmus, tačiau nedidele persvara. Senate jie gali tikėtis daugiausia 51-49 balsų daugumos.

Gausybė nuomonių apklausų rodė, kad respublikonai turi didelę persvarą ir kad jie ant stiprios rinkėjų bangos pasieks visokeriopą daugumą. Kas gi atsitiko?

Prieš bandant atsakyti į šį klausimą, svarbu žinoti, kad labai ginčytinos rinkimų apylinkės bus perskaičiuojamos vieną, o gal net du kartus. Kai kuriose valstijose galioja perskaičiavimo pradžios įstatymai, pagal kuriuos privaloma perskaičiuoti visus balsus, kai skirtumas tarp dviejų kandidatų yra mažesnis už nustatytą ribą. Be to, Džordžijoje du geriausiai pasirodę kandidatai priversti dalyvauti antrajame rinkimų ture, jei nė vienas iš jų nesurenka bent 50 % visų atiduotų balsų.

Dėl šių priežasčių negalime tiksliai žinoti, kokie bus rinkimų rezultatai, bent jau keletą dienų. Tuo pat metu pats faktas, kad bus perskaičiuojami balsai ir, galbūt, vyks bent vienas antrasis turas dėl JAV Senato nario mandato, tik dar labiau sustiprina klausimą „kas atsitiko?“.

Kai kas bando pateikti paprastą atsakymą. Pavyzdžiui, remdamiesi respublikonų kandidatų į senatorius Arizonoje ir Pensilvanijoje, kuriems sekėsi prasčiau, nei tikėtasi, rezultatais, kai kurie rinkimų komentatoriai bandė įrodyti, kad buvusio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) parama jiems buvo nepalanki.

Tai netiesa. Kitiems D. Trumpo remiamiems kandidatams į senatorius sekėsi labai gerai. Vienas iš jų, J. D. Vance’as (Veinsas) Ohajuje, nesunkiai įveikė savo varžovą demokratą. Gerai sekėsi ir kitam D. Trumpo remiamam kandidatui – Herschelui Walkerui (Heršeliui Volkeriui). Vidurnaktį rytų standartiniu laiku jis ėjo koja kojon su dabartiniu demokratų senatoriumi Rafaeliu Warnocku (Rafaeliu Vornoku) – įspūdinga, turint omenyje, kad Walkeris neturi jokios ankstesnės politinės patirties ir kad jis kandidatuoja prieš dabartinį senatorių.

Atsižvelgiant į tai, kad D. Trumpo remiamiems kandidatams į Atstovų Rūmus apskritai sekėsi palyginti gerai, buvusio prezidento negalima kaltinti dėl silpnesnės, nei tikėtasi, respublikonų bangos. Labiau tikėtinas paaiškinimas yra tas, kad prieš Trumpą nusiteikusios jėgos Respublikonų partijoje nukreipė išteklius nuo kandidatų, kurie atitiko buvusio prezidento darbotvarkę.

Niekas nenuėjo taip toli kaip Liza Cheney (Liza Čenej) – dabar jau pralaimėjusi respublikonų atstovė iš Vajomingo – kuri keliavo po šalį ir rėmė demokratus. Tačiau buvo gana aišku, kad kai kurie įtakingi respublikonai, pavyzdžiui, Senato daugumos lyderis Mitchas McConnellas (Mičas Makonelas), stengėsi neskirti partijos lėšų su D. Trumpu sutariančių kandidatų rėmimui. Tai suteikė demokratams pranašumą itin ginčytinose lenktynėse.

Jei respublikonams pavyks laimėti daugumą abiejuose Kongreso rūmuose, jie bus priversti suvienyti partiją. Yra požymių, kad tai jau vyksta: minėtasis daugumos lyderis McConnellas paskutinę minutę metė pinigus už Trumpo remiamą J. D. Vance’ą Ohajuje. Tai taip pat paprastos aritmetikos klausimas: jei Respublikonų partijos lyderiai nori iš tikrųjų išlaikyti savo daugumą, kad ir kokia maža ji būtų, jie turės užtikrinti, kad kiekvienas jų frakcijos narys jaustųsi laukiamas ir į jį būtų žiūrima rimtai.

Į Kongresą ateinantys nauji kandidatai darys spaudimą partijos vadovybei susivienyti ir dirbti kaip komanda. Jei jie tai sėkmingai darys per ateinančius dvejus metus, jų šansai laimėti dar dvejus metus Kongreso daugumą bus didesni.

Kad ir kas taptų Respublikonų partijos kandidatu į prezidentus, šios paramos prireiks. Todėl šie rinkimai iš tikrųjų suteikė respublikonams pasitikėjimo savimi – ir dvi pavardes, kurias jie galėtų iškelti kaip preliminarius kandidatus 2024 m. rinkimams.

Vienas iš jų – Donaldas Trumpas, kurio nenuilstama kampanija visoje šalyje, dideli mitingai po jo vėliava palaikė konservatyvią ugnį pastaruosius dvejus metus. Jo iš esmės sėkmingas kandidatų į Atstovų Rūmus ir Senatą rėmimas taip pat suteikė jam įgaliojimus dar vienam kandidatavimui į prezidento postą.

Kitas akivaizdus kandidatas yra Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas. Antradienį jis su didele persvara laimėjo perrinkimą ir tai padarė laimėdamas Majamio-Deidą, vieną iš tvirčiausiai demokratų palaikomų Floridos apygardų. Šioje apygardoje daug ispanakalbių rinkėjų akivaizdžiai pasisakė už DeSantisą, o tai sustiprino įspūdį, kad ispanakalbiai apskritai pereina prie respublikonų.

DeSantisas pasakė pergalės kalbą, kupiną pasitikėjimo savimi, bet ir ryžto toliau kovoti už konservatyvias vertybes. Daugeliu atžvilgių jis skamba panašiai kaip Donaldas Trumpas 2020 m. kampanijos metu, kai jis kandidatavo remdamasis savo ketverių metų sėkmingo prezidentavimo rezultatais.

Galutinis verdiktas dėl respublikonų pasirodymo šiuose rinkimuose išlieka miglotas, kol nėra galutinių rezultatų. Tačiau akivaizdu, kad Amerika išlieka tokia pat poliarizuota, kokia buvo mažiausiai pastarąjį dešimtmetį, o abiejose pusėse yra įsitvirtinę galios centrai.

Kol kas akivaizdu rinkėjai nepalaikė demokratų partijos radikalų. Kaip tai pavyks per ateinančius dvejus metus, lieka atviras klausimas.

Šaltinis: European Conservative