Darius Alekna. Apgaulė, grasinimai, persekiojimai – šviesus mūsų rytojus

Šios savaitės pradžioje šalies žiniasklaida mums parodė šviesaus dabar valdančių nukairėjusių liberalų rytojaus vaizdelį. Jį matydami vyresni žmonės lengvai atpažins savo jaunystės laikus, o jaunesni turės pavyzdį, pagal kurį galės įsivaizduoti, kokia tvarka jų laukia.

Apgaulė

Akcija buvo paruošta šiai savaitei. Pirmadienio rytą portalas Delfi.lt paskelbė pribloškiančią antraštę – „Naujausia apklausa: pusė gyventojų palaiko tos pačios lyties civilines sąjungas“. Visi, kas domisi šia tema, apstulbo: dar šį birželį Civilinės sąjungos įstatymui pritarė 20,1 proc., o štai po trijų mėnesių jau – 49,6 proc., t. y. pustrečio karto daugiau.

Tokie stebuklai atsitinka tik per Putino rinkimus, bet ne normalios visuomenės gyvenime. Juo labiau, kai apklausos rodo, jog palaikymas LGBT partnerystėms ir sąjungoms Lietuvoje nesikeičia visus pastaruosius dešimt metų ir svyruoja apie 15 proc.

Kas atsitiko? Atsakymą randame pačioje straipsnio pabaigoje:

„Apklausą rugsėjo 20 – spalio 1 dienomis, Lietuvos žmogaus teisių centro užsakymu, internetu atliko DELFI.lt. Apklausos klausimus rengė sociologas dr. Vytenis Juozas Deimantas. Respondentų atranka vykdyta išlaikant amžiaus ir lyties proporcijas, atitinkančias Lietuvos gyventojų sudėtį pagal Statistikos departamento duomenis“.

Išvertus į paprastesnę kalbą, tai reiškia, kad apklausa nereprezentatyvi, t. y. tokia, kuri neatspindi Lietuvos gyventojų nuomonės.

Išlaikydamas amžiaus ir lyties proporcijas, aš galiu apklausti savo žmoną, vaikus, tėvus, vieną kitą pažįstamą ir garantuoju – apklausos rezultatai bus stulbinantys.

Apklausos nėra žaidimas, jos rengiamos laikantis sudėtingos metodologijos, taikoma atsitiktinė respondentų atranka, nurodoma imtis ir skaičiuojamos paklaidos. Naujoji apklausų agentūra Delfi.lt bent jau sąžiningai pripažino ir nesigiria, kad surengė reprezentatyvią apklausą, o jau antradienį šį straipsnį paslėpė neišpinamose savo tinklapio gelmėse.

Mažai kas gilinasi į apklausų metodologijas, o šiaip dažniausiai skaito ir girdi tik antraštes. O antraštė, formaliai žiūrint, sako visišką tiesą: naujausia apklausa išties tą parodo. Tik tai nėra Lietuvos gyventojų nuomonę parodanti reprezentatyvi apklausa, o apgaulė ir manipuliacijos. Tai tokios rūšies apklausa, apie kurią V. Čerčilis būtų pasakęs: „Aš tikiu tik tomis apklausomis, kurių duomenis pats suklastojau“.

Tačiau Lietuvos žmogaus teisių centro veikėjos jokių sąžinės skrupulų nejaučia – juk dėl kilnaus „žmogaus teisių“ reikalo galima ir pameluoti, ar ne? Bet savo tinklapyje jokių nuorodų į „naujausią apklausą“ taip pat nededa – jei kas, tai tegu Delfi.lt ir aiškinasi.

Ir štai jau antradienį per žiniasklaidą ritasi sensacingasis pavadinimas – LRT ryto laidoje „10–12“ kalba Monika Guliakaitė ir Vytenis Juozas Deimantas, o LNK žinios taip pat neatsilieka – kalbina pačią Jūratę Juškaitę. Jos visos kalba tuos pačius dalykus – neva įvykęs lūžis, visuomenė subrendusi, vaikai su tėvais pasikalbėję virtuvėje, o dabar jau politikai turį žengti ryžtingą žingsnį…

Jei tai būtų verslas, už tokį duomenų klastojimą darbuotojai būtų atleisti iš darbo, o gal net turėtų reikalų su teisėsauga. Jei tai būtų mokslas, tokie tyrėjai netektų reputacijos visam likusiam gyvenimui.

Kažkodėl neabejoju, kad šios „apklausos“ organizatoriai ir vykdytojai bus maloniai pagirti savo politinės vadovybės.

Grasinimai

Jau prieš dvi savaites vyriausiasis Lietuvos eksfariziejus D. Žalimas feisbuke paskelbė ištarmę, kurią verta pacituoti visą:

„Ne mažiau svarbus asmens lojalumas demokratinei Lietuvos konstitucinei santvarkai. Todėl natūraliai kyla abejonė dėl lojalumo šiuo požiūriu tokio asmens, kuris sąmoningai kuria savo alternatyvią konstitucinę realybę siekdamas nustatyti priešingą Konstitucijai teisinį reguliavimą. Pavyzdžiui, kai tyčia ignoruojant oficialią, Konstitucinio Teismo atskleistą, konstitucinę šeimos sampratą neigiamas tos pačios lyties asmenų šeimų egzistavimas, nekalbant jau apie tokių šeimų apsaugą. Ypač jei tai daro ne koks nors mitinguotojas aikštėje, o aukštas valstybės pareigūnas savo kalbose ir kitoje oficialioje veikloje.“

Anot šio pono, švenčiausia institucija Lietuvoje yra Konstitucinis Teismas. Galima tyčiotis iš Prezidento, netgi kviesti pareigūnus būti jam nelojalius („pirmiausia tai turi būti lojalumas būtent Lietuvos Respublikai, o ne kuriam nors (tegu ir aukščiausiam) jos pareigūnui“ – iš to paties D. Žalimo įrašo). Galima kritikuoti Seimą, ministrus, ką tik nori, bet tik ne Konstitucinį Teismą, kad ir kokią nesąmonę jis „atskleistų“.

Taip pat negalima abejoti „tos pačios lyties šeimų egzistavimu“. Kodėl gi? Jeigu šeima Lietuvos žmonės laiko dviejų asmenų sąjungą, iš kurios gali gimti vaikai, tai dviejų tos pačios lyties asmenų sąjunga nėra šeima. Bet p. D. Žalimas pasakė, ir byla baigta, jokių svarstymų ir diskusijų būti negali, nes kairuoliška dogma negali būti abejojama.

Tačiau ne tai viso šio epizodo svarbiausioji dalis. Gerai įsidėmėkime – p. D. Žalimas visa tai kalba Lietuvos specialiųjų tarnybų ir žvalgybų pareigūnams. Ar tai nėra šio pono raginimas imtis tam tikrų pažiūrų neišpažįstančių Lietuvos piliečių persekiojimo? Žinoma, jokie „žmogaus teisių gynėjai“ čia tikrai nesikiš, juk ponas D. Žalimas – „teisingoje“ pusėje.

Persekiojimai

O kaip atrodo naujųjų laikų persekiojimai mes taip pat turėjome progos šiomis dienomis pasikartoti. Atrodo, ano TS-LKD valdymo laikais įvairūs tos partijos aktyvistai reikalavo, kad LIDL parduotuvių tinklas iš darbo atleistų jiems neįtinkantį kasininką, tautininką J. Panką.

Šiandien matome, kad naujosios ideologijos išpažinėjai siekia iš darbo atleisti mokytoją Astrą Astrauskaitę. Ne todėl, kad ji nemoka dirbti, yra nepareiginga, neišmano dalyko. Ir ne todėl, kad geria, vartoja narkotikus, viešai išsirenginėja ar seksualiai priekabiauja prie mokinių. Ne. Todėl, kad yra aktyvi visuomenėje, rengia mitingus, kuriuose negiria dabar valdančių.

Galbūt ne visi jos darbai patinka ir man. Bet kaip tik šio atvejo, kilniai sušukę „Nesutinku su tuo, ką sakai, bet iki mirties ginsiu tavo teisę tai sakyti“, turėtų imtis visi Lietuvos žmogaus teisių su jų centrais gynėjai.

Visgi kažkodėl, spėju, kad jie nė piršto nepajudins. Nes juk neprogresyvi ponia mokytoja kuo tiksliausiai atitinka D. Žalimo „nelojalumo Lietuvai“ apibrėžimą.

Apgaulės, grasinimų, persekiojimų dėl įsitikinimų pumpuras jau skleidžiasi, o Civilinės sąjungos įstatymo dar net nėra. Kas bus, jei jis vis dėlto bus priimtas ir visos teisinės jo pasekmės įstatymo prievartos galia pradės keisti visų mūsų gyvenimą?