Ramūnas Aušrotas. Partnerystėms – teisinis vertinimas

Visi ženklai rodė, jog valdantieji ruošiasi stumti Civilinės sąjungos įstatymą.

Spalio pabaigoje minint LR Konstitucijos priėmimo trisdešimtmetį Seimo nariams suorganizuota Konstitucinio Teismo pirmininkės paskaita-išaiškinimas, kad Tautos ir Seimo narių nuomonė apie Konstituciją nieko nereiškia, kad oficiali konstitucinė doktrina (t.y. konstitucijos teksto interpretacija, kurią formuoja Tautos nerinkti ir jai neatskaitlingi asmenys) yra aukščiau Konstitucijos, kurį priėmė Tauta referendumo būdu, o taip pat kad Tauta ir Seimo nariai iš esmės negali jos keisti, o koreguoti ją gali ir turi tik KT, nes jis ir tik jis tai moka daryti interpretuodamas „laiko dvasią“, ir visa tai palydint įspėjimu Seimo nariams, kad jei koks nors kandidatas į KT teisėjus žadės pakeisti oficialiąją KT doktriną, tai jis tai padaryti negalės (nes kaip minėta, jau suformuluota KT doktrina yra aukščiau konstitucijos teksto ir stabilesnė nei pati Konstitucija).

Lapkričio pradžioje Žmogaus teisių centras suorganizavo niekinę internetinę apklausą, kuria pabandė įrodyti, kad tos pačios lyties civilinei sąjungai“ Lietuvoje pritaria pusė jos gyventojų (49,6 proc.), t. y. pustrečio karto daugiau, nei anot reprezentatyvios Vilmorus apklausos (2022 06 9-18), kur tam pritarė 20,1 proc.

Strategiškai vertinant, šiomis dvejomis iniciatyvomis pabandyta Seimo nariams pasakyti, kad a) nei Tauta, nei Seimas negali spręsti dėl šeimos sampratos įtvirtintos Konstitucijoje b) Tautoje yra palaikymas civilinių sąjungų (partnerysčių) įteisinimui.

O vakar LRT televizijos laidoje „Lietuva kalba“ buvo diskutuojama apie civilines sąjungas. Niekas nebūtume nustebę, jei šiandien Seimo seniūnų sueigoje būtų pasiūlyta įtraukti šį klausimą į darbotvarkę. Tačiau taip nenutiko. Klausimas nusikėlė opozicijai pareikalavus projekto teisinio vertinimo.

Pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnį, rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas.

Teikiant Civilinės sąjungos įstatymo projektą jo autoriai tokio vertinimo neatliko, nors įstatymu yra ketinama reguliuoti anksčiau nereguliuotus tos pačios lyties asmenų bendro gyvenimo santykius.

Iš tiesų, kalbant apie šį projektą, nėra aišku kokias teisines pasekmes jis sukuria (įstatymo teikėjai sako, kad jis nekuria šeimos teisinių santykių, buvęs KT pirmininkas, LGBT organizacijų atstovai sako – kad priešingai, kuria), neaiški šio įstatymo taikymo apimtis (24 straipsnio problema), neaiškios šio įstatymo taikymo pasekmės kitų asmenų teisėms ir pareigoms (pvz. teisei turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, teisei ugdyti vaikus pagal savo dorovinius ir religinius įsitikinimus).

Su homoseksualių asmenų santykių įteisinimu valstybei ir jos institucijoms atsiras pozityvi pareiga priimti tam tikrus administracinius sprendimus arba jos bus spaudžiamos tokius sprendimus priimti, įskaitant, bet neapsiribojant, švietimo programų ir mokymo turinio priderinimu, tėvų valdžios nustatymu ir tėvystės teisių reglamentavimu (du tėčiai, dvi mamos), tam tikrų medicininių paslaugų reglamentavimu (pagalbinis apvaisinimas, surogacija).

Iš esmės tai didelė socialinė reforma daroma dėl penkių-šešių porų – teisės akto projekto rengėjai nepateikė jokių tyrimais pagrįstų duomenų, kiek porų yra reikalingas toks teisinis reguliavimas ir kiek potencialiai juo pasinaudotų, o Estijos pavyzdys rodo, kad tai juo naudojasi mažuma tos pačios LGBT bendruomenės narių. Kitaip tariant, daugumai jų iš tiesų tokio reguliavimo praktikoje nereikia.

Dėl tokių situacijų teisėkūros pagrindų įstatymas ir numato privalomą numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, kurio įstatymo projekto autoriai neatliko. Kad jis turėjo būti atliktas, sakiau dar projektą svarstant TTK, ir džiaugiuosi, kad opozicija šio klausimo pagaliau ėmėsi.

Belieka tik spėlioti, kodėl toks vertinimas nebuvo atliktas, ar dėl ideologinių politinių priežasčių, kad nepaaiškėtų tikroji teisinio reguliavimo esmė ir prasmė, ar dėl to, kad projekto autoriams paprasčiausiai pritrūko tam reikalingų specialių ir (ar) mokslinių žinių tačiau šiuo atveju įstatymo projekto iniciatoriams į pagalbą gali ateiti Seimo statutas, leidžiantis tokiu atveju Pagrindiniam įstatymą svarstančiam komitetui tokį vertinimą inicijuoti (Statuto 145 straipsnio 2 dalis)

Be kitų dalykų, atliekant tokį vertinimą nustatomos galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. O šio įstatymo kontekste tokių pasekmių, bent jau socialiniam audiniui, žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimui, tikrai gali būti.