Karas Ukrainoje. Du šimtai šešiasdešimt ketvirtoji (Lapkričio 14 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace įspėja, kad Rusija, nusivylusi dėl Chersono pralaimėjimo, toli gražu nepasiduos. Jis mano, kad dabar labai svarbu nenuvertinti Maskvos. “Niekada nenuvertinkite Rusijos. Istorija jums primins, kad Rusija gali būti žiauri savo žmonėms. Jei jiems reikės daugiau patrankų mėsos, jie tai padarys”, - sakė politikas.

Tiesa. Mes daug kartų nepopuliariai kartojome, kad šis karas bus ilgas ir varginantis. Tuo tarpu kai kurie populiarūs „pranašai“ jums pasakojo gražias istorijas, kad birželį bus išvaduotas Krymas.

JAV padarys viską, kad Ukrainos pozicijos mūšio lauke sustiprėtų, teigia JAV saugumo patarėjas Jake Sullivanas. Dieną prieš tai, JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas pareiškė, kad prezidento nurodymu Ukrainai skirta nauja 400 mln. dolerių vertės ginklų partija. Pastarąjį paketą sudarys raketos priešlėktuvinei sistemai “Hawk”, keturios priešlėktuvinės raketų sistemos “Avenger” su raketomis “Stinger”, papildoma amunicija daugkartinio paleidimo raketų sistemoms HIMARS, 21 tūkst. 155 mm artilerijos sviedinių ir kitą karinė įranga bei amunicija.

JAV Gynybos departamentas pažymi, kad naujasis JAV pagalbos Ukrainai paketas yra 25-asis nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. Iš viso nuo prezidento Joe Bideno valdymo pradžios, JAV Kyjivui suteikė daugiau kaip 19,3 mlrd. dolerių karinės pagalbos.

Buvęs JAV pajėgų Europoje vadas, generolas Ben Hodges pažymėjo, kad karinė parama gali susilpninti Rusijos gynybą ir turėti įtakos tolesnei Ukrainos deokupacijai - kariuomenė dabar galės smogti HIMARS raketomis į Rusijos pozicijas visame Kryme.

Driskių laukia dar ne vienas gėdingas bėgimas iš mūšio lauko ir okupuotų teritorijų.

Putinas paskelbė, jog kitą savaitę surengs operatyvinį susitikimą su nuolatiniais Saugumo Tarybos atstovais. Esą susitikimas bus eilinis. Mūsų pastebėjimu, beveik po kiekvieno tokio „eilinio“ pasitarimo, Ukrainą ir Vakarus užgriūdavo nauji teroro išpuoliai.

Turkijos valdovas R. T. Erdoganas pareiškė ketinantis sukurti tarptautinį dujų centrą, kuriame būtų nustatomos kainos. Ankara siekia bendradarbiauti su visomis pusėmis ir dujų klausimu aktyviai derasi su daugeliu šalių nuo Vidurinės Azijos iki Viduržemio jūros. Erdoganas primena, kad per Turkijos teritoriją eina septyni dujų eksporto dujotiekiai ir kad šalis turi du SGD terminalus, du plaukiojančius SGD laikymo ir pakartotinio dujinimo įrenginius ir dvi požemines dujų saugyklas. Turkija paspartino darbus, siekdama pradėti dujų gavybą Sakarjos telkinyje Juodojoje jūroje. Šią Erdogano iniciatyvą (klausimas, ar ne Kremliaus) palaiko Putinas, kuris pažadėjo nutiesti papildomas dujotiekio gijas iš Rusijos į Turkiją ir sukurti dujų centrą prie ES sienos, kaip alternatyvą kitiems dujų kainų nustatymo centrams Europoje.

Šiandien Balyje susitiks JAV ir Kinijos vadovai. Joe Bidenas ir Xi Jinpingas sieks ne kompromisų srityse, dėl kurių abi pusės nesutaria, bet geresnio tarpusavio supratimo. Abejojama, ar šalims pavyks susitarti dėl Taivano bei kitų klausimų ir pasiekti proveržį santykiuose. Greičiausiai bus bandoma aptarti naujas raudonąsias linijas.

Pekinui svarbiausia raudina linija - Taivanas. Xi mano, kad “susijungimas” su sala yra pagrindinis neišspręstas klausimas Kinijos kelyje į “didįjį atjaunėjimą” - plačią viziją, kurią jis pažadėjo įgyvendinti iki 2049 m.

Abi supervalstybės kaltina viena kitą kišantis į regiono reikalus ir silpninant viena kitos galią. Tačiau ekspertų vertinimu, pats susitikimo faktas demonstruoja vis dar egzistuojantį racionalų požiūrį į tarpusavio santykius.

2011 m. tuometiniam JAV viceprezidentui susitikus su Jinpingu, Bidenas išreiškė “didžiulį optimizmą dėl dvišalių santykių per ateinančius 30 metų” ir gyrė Xi už tai, kad jis yra “tiesus”. JAV ir Kinijos santykiai buvo šilti, nepaisant nesutarimų.

Kaip ir su Rusija. Abi Rytų šalys Vakarams reiškė pigių resursų ir darbo jėgos šaltinį. Ateina laikas susimokėti. Brangiai. Ypač, kai „šešėlis“ sukyla prieš šeimininką.

Šia proga garsiai karksėti pradėjo Rusijos užsienio teroro ministras Lavrovas. Pastarasis atkreipė dėmesį (aišku, kad Kinijos) į tendenciją militarizuoti regioną, derinant vietinių JAV sąjungininkių - Australijos, Naujosios Zelandijos ir Japonijos - pastangas su besiplečiančiu NATO. Lavrovo teigimu, „NATO nebesako, kad ji yra grynai gynybinis aljansas. Tai buvo gynybinis aljansas, kai egzistavo Sovietų Sąjunga ir Varšuvos paktas. Nuo to laiko, kai nebeliko nei Varšuvos pakto, nei Sovietų Sąjungos, jie perkėlė savo gynybos liniją. Neaišku, nuo ko jie ginasi“.

Kaip tai neaišku nuo ko ginamės? Nuo vaikų žudikų ir skalbimo mašinų bei unitazų vagių.

Kremliaus propagandistė Skabejeva, teisindama Rusijos armijos pasitraukimą iš Chersono, rypavo, jog armija nebuvo pasiruošusi tokiam karui. O Rusija nebuvo pasirengusi pasauliniam karui, kuriame reikės kovoti su 50-čia valstybių. Mat, pasirodo, Rusijos armija tokiam karui per maža.

Operacinis lygmuo

Be pakitimų.

Ukrainoje antrą kartą per parą paskelbtas didelio masto pavojus dėl Baltarusijoje į orą kylančių naikintuvų. Teigiama, kad nuo naujųjų metų Rusija planuoja atnaujinti intensyvias puolamąsias operacijas iš Baltarusijos teritorijos, o Lukašenkos režimas nepertraukiamai tiekia šaudmenis ir amuniciją rusų okupacinėms pajėgoms. Iš šios šalies į Rusiją išgabentos raketos, skirtos sistemai S-300 rodo, kad Rusijos armijai Donbase trūksta šaudmenų.

Atrodo, kad Ukrainos gynybos ministerijos teiginys apie tai, kad Rusija raketų S-300 sistemai turi trejiems metams į priekį, yra paremtas Rusijos režimo sraigtelių išgalvotais skaičiais užpildytomis ataskaitomis, teikiamomis Kremliaus vadovybei.

Ukrainos kariuomenė išlaisvino 60 gyvenviečių Chersono regione ir toliau žengia į priekį. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad visas dešinysis Chersono srities krantas yra visiškai kontroliuojamas Ukrainos pajėgų.

Rusai iš Chersono išvedė apie 20 000 karių ir 3 500 karinės įrangos vienetų. Ir vėlgi, šiuos skaičius derėtų vertinti labai atsargiai, mūsų manymu, jie vis dar gerokai padidinti (nors prieš tai teigta apie 40 000 evakuotų rusų okupantų). Po pasitraukimo iš Chersono miesto, Mariupolyje žymiai padaugėjo uniformuotų driskių.

Taktinis lygmuo

Surovikino generolbalvonai iš paskutiniųjų stengiasi kompensuoti nuostolius Ukrainos pietuose, pagreitintai perkeldami mobilizuotuosius į fronte žiojėjančias skyles.

Rostovo prie Dono mieste vykdomi gyventojų civilinės gynybos mokymai. Rusijos gyventojai maitinami dezinformacija, kad Ukraina juos puls, todėl reikia ruoštis gynybai – tai yra pulti, kol jų pačių neužpuolė.

Per pastarąją parą nuo Rusijos okupantų smūgių nukentėjo Charkivo miestas ir srities gyvenvietės. Priešininkas paleido 4 raketas ir sudavė 13 smūgių iš oro bei surengė apie 60 apšaudymų iš reaktyvinių sistemų.

Išlaisvintose Chersono srities gyvenvietėse aptinkama daugybė užminuotų vietų. Aktyvi priešo oro žvalgyba, kas reiškia, kad okupantas gali planuoti smūgius tiek kariniams, tiek civiliniams objektams išlaisvintoje teritorijoje.

Ukrainiečiai retina rusų karinę techniką bei gyvąją jėgą. Vakar Ukrainos kariai Kairo gyvenvietėje, Chersono srityje sunaikino šaudmenų sandėlį, 40 rusų okupantų, 2 vienetus šarvuotos technikos ir 10 sunkvežimių.

Praėjusią parą Ukrainos karo aviacija sudavė priešui 16 smūgių. Pataikyta į 10 personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos rajonų ir 6 okupantų priešraketinių kompleksų pozicijas. Gynybos pajėgos numušė “Orlan-10” bepilotį. Raketų ir artilerijos daliniai smogė 2 kontrolės punktams, 11 gyvosios jėgos susitelkimo vietų, ginklų ir karinės įrangos bei 2 kitiems svarbiems priešo taikiniams.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos likvidavo Rusijos pulkininką leitenantą Sergejų Košeliovą, kuris vadovavo BMD-4M desantininkų kolonai Pergalės dienos parade Maskvoje. Kremlius greitai nebeturės karių gegužės 9-osios ir kitiems paradams rengti.

Foto: Volodymyras Zelenskis atvyko į išlaisvintą Chersoną.