Karas Ukrainoje. Du šimtai šešiasdešimt penktoji (Lapkričio 15 diena)

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į G20 šalių vadovus. “Neleisime Rusijai laukti ir kaupti savo pajėgų... Esu įsitikinęs, kad dabar yra laikas, kai Rusijos karas turi ir gali būti sustabdytas”, - sakė Zelenskis. Ukrainos prezidentas taip pat paragino surengti tarptautinę konferenciją, kad būtų “sustiprintas pagrindinis pokario saugumo architektūros elementas” ir užkirstas kelias Rusijai pakartoti agresiją.

Mūsų tvirtu įsitikinimu, dėl pokarinės Rusijos turi būti surengta ne tik konferencija, bet jau dabar pradėtas kurti mechanizmas, atsakingas už šiandieninių Rusijos represinių struktūrų demontavimą ir valstybės demilitarizavimą. Priešingu atveju, netrukus sulauksime dar vienos invazijos. Dar baisesnės, nes imperija sieks revanšo.

CIA direktorius Williamas Burnsas Turkijoje susitiko su Rusijos žvalgybos vadovu Sergejumi Naryškinu. Viena pagrindinių temų, žinoma, buvo Rusijos branduoliniai grasinimai. Šaltiniai praneša, jog Rusijos pusė eilinį kartą buvo perspėta nenaudoti branduolinių ginklų Ukrainoje.

JAV nacionalinio saugumo taryba pabrėžia, kad susitikimo tikslas buvo ne karo sureguliavimas, o perduota žinia apie galimas Rusijos branduolinių ginklų panaudojimo pasekmes. Karo klausimas nebuvo aptariamas laikantis pagrindinio principo - „nieko apie Ukrainą be Ukrainos.”

“Aiškiai pasakiau, kad mes ir toliau suteiksime Ukrainos žmonėms galimybę gintis ir neketiname pradėti jokių derybų. Nieko be Ukrainos, šį sprendimą turi priimti Ukraina”, - pridūrė Joe Bidenas.

Kremliaus branduolinis šantažas – ne Rusijos galios, o silpnumo ir armijos bejėgiškumo išraiška. Kai „antrą pasaulio“ armiją ir „supergalią“ triuškina Ukrainos studentai, menininkai, mokslininkai, pensininkai ir kiti piliečiai – senam, nukvakusiam „sambo meistrui“ belieka išsitraukti vieninitelį ginklą, kuris dar nekabo pusę šešių.

Vašingtonui, kaip ir mums, labai nepatiko generolo Mark Milley karo veiksmų komentavimas (beje, netikslus) ir vieši pamąstymai, kad „pergalės karinėmis priemonėmis gali nepavykti pasiekti, todėl svarbu pasitelkti kitas priemones“. Tai netiesioginis kišimasis į Ukrainos sprendimus, kas nedera tokio aukšto rango kariškiui. Vertiname tai kaip generolo klaidą, bet ne iš piktos valios. Kartais pasitaiko ir mums, kai netiksliai išreiškiame tai, ką iš tiesų norime pasakyti.

Galbūt todėl, Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnyj, kalbėdamas su Mark Milley aiškiai ištransliavo, kad Ukrainos kariuomenė nesutiks su jokiomis derybomis, susitarimais ar kompromisiniais sprendimais. „Mūsų tikslas - išlaisvinti visą Ukrainos žemę nuo Rusijos okupacijos. Jokiomis aplinkybėmis nesustosime šiame kelyje. Ukrainos kariuomenė nesutiks su jokiomis derybomis, susitarimais ar kompromisiniais sprendimais. Derybų sąlyga yra viena - Rusija turi palikti visas okupuotas teritorijas”, sakė Zalužnyj.

Mums labai svarbu pabrėžti, kad kalbama apie “visas Rusijos okupuotas teritorijas”.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Maskva nepriima išankstinių Ukrainos sąlygų ,,įskaitant reikalavimus išvesti karius”, o “dialoge turėtų būti atsižvelgta į padėtį vietoje”.

Tai reiškia – ką pavogėm ir apiplėšėm – mūsų, nežiūrint į dešimtis tūkstančių Rusijos piliečių, kurie liks dūlėti Ukrainos laukuose. Kadangi Ukrainos kariuomenė demonstruoja labai gerą pasirengimą ir aukštą kovinę dvasią, niekas nenori net girdėti apie jokias paliaubas. Visi trokšta vieno - sumušti maskolių ordas - bolševikų išperas. O tai reiškia, kad viską, iki paskutinio išplėšto siūlo reikės grąžinti, sugriautus miestus - atstatyti. Ir melsti Ukrainos motinų ir visų žmonių atleidimo už pražudytus vaikus, suluošintus gyvenimus.

Rusija paskelbė sankcijas žurnalistui Stefanui Banderai (Stepano Banderos anūkui), žinomai rašytojai Margaret Atwood, garsiai istorikei Amy Knight, kuri specializuojasi sovietų ir Rusijos saugumo tarnybų tyrimų srityje, ir Holivudo žvaigždei Jimui Carrey. Visi jie viešai pasisakė už Ukrainą.

Labai selektyvu. Putleris su savo nuokvakomis mažai “noulaifina” internete.

Pasibaigus daugiašaliam aukščiausiojo lygio susitikimui Kambodžoje Rusija ir JAV nesugebėjo susitarti dėl bendro pareiškimo. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino JAV ir jų sąjungininkes primygtinai reikalaujant “visiškai nepriimtinų formuluočių dėl padėties Ukrainoje”. Rusija invaziją į Ukrainą primygtinai vadina “specialia karine operacija”, o situacijos Ukrainoje apibūdinimą kaip karą paskelbė nusikaltimu.

Maskva siekia įnešti sumaišties, suskaldyti ir supjudyti visas tarptautines organizacijas. Būtent dėl to (o ne dėl baimės ar gėdos) į Balį neatvyko Putinas, o ten viešinčiam Lavrovui “susuko vidurius”.

Kremliaus teroristus reikia vyt lauk iš visų tarptautinių organizacijų ir demokratinių šalių.

Lenkijos vyriausybė perims 48 proc. “Gazprom” akcijų paketą bendrovėje “Europolgaz”, kuriai priklauso Jamalo dujotiekio Lenkijos dalis. Rugsėjį Lenkija įvedė sankcijas “Gazprom”, ir iškart po invazijos pritaikė sankcijas 50 Rusijos oligarchų ir bendrovių.

JAV prezidentas Joe Bidenas po susitikimo su Kinijos tovariščių vadu Xi Jinpingu pabrėžė, kad Vašingtonas siekia su Pekinu išvengti konflikto ar šaltojo karo. Atskiruose jų biurų pareiškimuose sakoma, kad abu prezidentai paragino vienas kitą bendradarbiauti sprendžiant tarptautinius iššūkius.

Gražus pareiškimas apie nieką, tačiau labai svarbu, kad sutarta negilinti konfrontacijos ir aiškiai įvardintas branduolinio ginklo naudojimo nepriimtinumas. Pasaulis ir be Rusijos invazijos turi gausybę problemų: klimato kaita, pasaulinis makroekonominis stabilumas, skolų mažinimas, sveikatos apsauga ir pasaulinis aprūpinimas maistu.

Mes pasigedome pamatinių tiek Vakarų, tiek Rytų civilizacijų vertybinių susitarimų. Bet tai, matyt, mūsų problema.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja numatė balsavimą dėl rezoliucijos, kuria Rusija būtų raginama atsakyti už tarptautinės teisės pažeidimą įsiveržiant į Ukrainą, įskaitant žalos atlyginimą. Rezoliucijos projekte siekiama sukurti “tarptautinį žalos, nuostolių ar žalos atlyginimo mechanizmą”.

Jame būtų rekomenduojama, kad 193 Asamblėjos narės, bendradarbiaudamos su Ukraina, sukurtų “tarptautinį registrą”, kuriame būtų dokumentuojamos pretenzijos ir informacija apie Rusijos padarytą žalą, nuostolius ar žalą ukrainiečiams ir vyriausybei.

Rusijos veto teisė 15 narių Saugumo Taryboje neleido JT institucijai imtis jokių veiksmų nuo invazijos pradžios, tačiau Generalinėje Asamblėjoje, kuri jau priėmė keturias rezoliucijas, kritikuojančias Rusijos invaziją, veto teisės nėra. Spalio 12 d. asamblėja didele balsų persvara 143 už, 5 prieš ir 35 susilaikius, pasmerkė Rusijos “bandymą neteisėtai aneksuoti” keturis Ukrainos regionus ir pareikalavo nedelsiant atšaukti šį sprendimą.

Operacinis lygmuo

Be esminių pakitimų.

Zelenskis pabrėžė, kad Rusijos kariai pabėgo iš Chersono, nes juos apsupo Ukrainos kariuomenė. Zelenskio teigimu, Ukrainos kariuomenė juda toliau. Nuo 2022 m. vasario Ukrainos gynybos pajėgos iš viso deokupavo 52,5 % Rusijos užgrobtų teritorijų - beveik 78 000 kvadratinių kilometrų. (Lietuvos plotas 65 300 kv. km.)

Europos Sąjunga oficialiai pradėjo Ukrainos karių apmokymo misiją. Misijos metu bus apmokyta iki 15 000 karių. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės suteikė Ukrainai ginklų ir karinės įrangos už mažiausiai 8 mlrd. eurų, teigia bloko vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis. Ši suma sudaro apie 45 proc. to, ką Jungtinės Valstijos yra tiekusios Kyjivui.

Labai sveikintinos ir pozityvios varžytuvės – kas daugiau parems Ukrainą kovoje su suskiais.

Taktinis lygmuo

Driskiai toliau rausiasi kairiajame Dniepro krante. Ties Bachmuto miestu karo mėsmalėje lyginami su žeme griuvėsiai, artilerija iš abiejų pusių dirba dieną naktį. Atrodo, nesugebėdami užimti Bachmuto, rusų generalbalvonai Surovikino snukiu nusprendė nušluoti Bachmutą nuo žemės paviršiaus.

Praėjusią parą okupantai paleido 4 raketas ir sudavė 23 smūgius iš oro, daugiau kaip 70 kartų atakavo iš reaktyvinių ugnies sistemų.

Rusų armija neturi kur kišti mobilizuotųjų, todėl okupuotoje Luhansko srities teritorijoje naujokus apgyvendina apleistuose privačiuose namuose.

Okupuotame Kryme atkuriamas eismas per Kerčės tiltą. Leidimas važiuoti duodamas tik po nuodugnaus patikrinimo.

Ukrainos karo aviacija per praėjusią parą priešui sudavė 21 smūgį. Pataikyta į 18 personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietų, 3 okupantų priešlėktuvinių raketinių kompleksus. Ukrainos gynybos pajėgos numušė 2 “Orlan” bepiločius orlaivius.

Ukrainos raketinių pajėgų daliniai bei artilerija smogė 3 kontrolės punktams, 19 gyvosios jėgos, ginklų ir karinės technikos telkiniams, priešlėktuvinės gynybos pozicijai ir 2 rusiškųjų okupantų sandėliams.

Komentaras

Populiarūs JAV, Europos ir Lietuvos portalai pastaruoju metu labai dažnai imasi temos „kas būtų, jeigu būtų“ numesta Bomba. Piešiami apokaliptiniai scenarijai lyginant juos su Hirošimos ir Nagasakio tragedijomis. Gąsdinama, kad šiuolaikinės neutroninės bombos savo žudymo jėga yra aštuoniasdešimt kartų galingesnės nei “Enola Gay” neštas užtaisas. Keliamos baisios fotografijos.

Jau net paskaičiuota, kiek milijonų žmonių žūtų po pirmųjų smūgių. Tūlo tyrimo autoriai teigia, kad dėl tokių ginklų panaudojimo iš karto žūtų 360 mln. Esą po branduolinių smūgių daugiau kaip penki milijardai žmonių dvejus metus liktų be maisto, t. y. apie 60 % pasaulio gyventojų mirtų badu.

Išsamiai, su ryškiomis detalėmis aprašyta, kaip atrodytų žemė po branduolinio karo, koks kristų lietus ir koks nekristų. Skelbiama, kad nėra daug šansų sustabdyti prasidėjusį branduolinį karą.

Visų rašliavų pagrindas - mokslininkų tyrimai, solidūs žurnalai ir tokias žinias transliuojančios rimtos asmenybės.

Nieko naujo po sena saule. Norint uždirbti pinigus, dirginamos jūsų jautriausių - išlikimo - nervinių ląstelių galūnėlės. Norima, kad paskaitę antraštę apie Bombą ar pamatę siaubingą foto, pultume skaityti medžiagą: viešpatie…siaubas… nejaugi… gal to nebus… o jeigu… ar ir mus palies… panašu, kad palies… kada… kiek liko… kiek man liko…

Supraskite – tai panikos skleidimas, naudojantis mūsų išlikimo instinktu. Šia tema jūs būsite dirginami dar ilgai ir nuobodžiai. Žiniasklaida visur vienoda. Kraujas, baimė – tai pajamų šaltinis. Pamenat, kaip ilgai Lietuvoje buvo populiarios kriminalinės laidos, o žurnalistai mušdavosi, kas pirmas pakalbins nužudytojo artimuosius? Ir ne žurnalistai dėl to buvo kalti.

O žiūrovai, kurie visa tai pasišlykštėdami „valgė“. Nes kaip baisu ir kaip gerai - „ne mane”.

Tai mirties baimė, kuri verčia stingti kūną ir šiurpuliais eina per nugarą. Ir nors visi mirsime, nežinome kada. Norime kuo vėliau. Ne šiandien. Ne rytoj. Nes reikia dar uždirbti, dar įsigyti daiktų, dar to, dar ano.

Noras gyventi, mėgautis gyvenimo malonumais amžinai ir pamiršti apie savo laikinumą yra paradoksalus. Iš tikro, mes bijome ne mirties, - negali bijoti to, ko nesi patyręs ir nežinai, kas tai, mes bijome taip ir nesuspėti pasinaudoti visais tais pinigais, turtu dėl kurio liejame kruviną prakaitą. Mes bijome, kad viskas, dėl ko lenkiame nugarą siekdami pasinaudoti tuo kažkada, nueis šuniui ant penktos kojos. Būtent dėl tos baimės esame tokie pažeidžiami.

Kodėl gi nepradėjus gyventi jau šiandien?

Įkvėpkite. Lėtai iškvėpkite. Medituokite. Oru. Medžiais. Knyga.

Grįžkite prie didžiosios išminties raštų. Pradžioje bus sunku, po to vis lengviau ir lengviau.

Pagalvokite apie tuos šimtus tūkstančių jaunuolių ten, fronto linijoje, palikusių šeimas, vaikus, tėvus, senelius, kurie kiekvieną dieną patiria akistatą su mirtimi.

Foto: Bachmutas vakar tiesiogiai iš mūšio lauko (stop kadras).

***

Video: išvaduotas Chersonas.

<p>