Karas Ukrainoje. Du šimtai šešiasdešimt šeštoji (Lapkričio 16 diena)

Tiesos.lt 2022-11-16

Aurimas Navys | Veidaknygė

Politinis strateginis lygmuo

Putinas vakar “pasakė kalbą“ G20 valstybių vadovams ir išdėstė savo poziciją taikos derybų bei karo Ukrainoje klausimu. Pasitaupęs raketų, smogė Ukrainai masiškiausia nuo invazijos pradžios raketų ataka į didžiųjų miestų kritinę infrastruktūrą. Masinėse raketų paleidimo bangose dalyvavo 14 Tu-95 lėktuvų, Juodosios jūros laivyno kariniai laivai ir Irano bepiločiai orlaiviai.

Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 73 iš daugiau kaip 90 Kremliaus sparnuotųjų raketų ir nuleido 10 Irano bepiločių orlaivių. Mero Vitalijaus Kličko teigimu, vakar pusei Kyjivo buvo atjungta elektra. Kyjivo Pečiorsko rajone raketos pataikė į tris gyvenamuosius namus. Charkivas ir visa sritis visiškai atjungta nuo elektros energijos tiekimo. Didžioji Lvivo dalis naktį buvo tamsoje. Elektros energijos tiekimas sutrukdytas visoje šalyje. Ukrainos prezidento kanceliarija padėtį pavadino „kritine”.

Štai ką pasauliui, NATO, JAV ir mums pasakė Putleris. Nusimovė kelnes, parodė visiems užpakalį bei dar kai ką ir pasitaškė raketomis. Tokia oficiali Maskvos pozicija. Kremlius sužlugdė bet kokias JAV, Kinijos, kitų priešininkų ir sąjungininkų viltis dėl planuojamų derybų.

Paskelbta, jog galimai dvi raketos pataikė į Lenkijos teritoriją, dėl ko žuvo du vietos gyventojus. Pranešama, kad Lenkijos karinės oro pajėgos iš Tomaszow Lubelski aerodromo pakėlė į orą naikintuvus, į įvykio vietą atvyko kariuomenė.

Lenkijai solidarumą kaip mat pareiškė visų Baltijos šalių vadovai.

JAV gynybos departamento spaudos sekretorius brigados generolas Pat Ryder pareiškė, kad JAV seka pranešimus, tačiau neturi informacijos, patvirtinančios apšaudymo faktus. Gynybos departamentas pakartojo, kad JAV „gins kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“ bei „labai pasitiki” savo pajėgų apsauga Europoje.

Joe Bidenas kviečia susitikti aptarti situacijos kai kuriuos G20 šalių lyderius, o NATO aukščiausio lygio susitikimas įvyks Briuselyje šiandien.

Mus džiugina NATO ir jos didžiųjų šalių vadovų retorika, rodanti, kad veiksmų eigos variantui, kai nukrenta Rusijos (arba ne) raketos NATO šalies teritorijoje, yra pasiruošta. Iš kitos pusės, mus kiek liūdina neatsakingi nebrandžių kaimuko politikierių pareiškimai, kuriais eilinį sykį bandoma rinktis reitingo taškus, negalvojant apie tai, kaip mūsų valstybės patikimumą veikia šūkaliojimai apie “vilką”.

Pasirodė informacija apie tariamą JAV ir Rusijos sąmokslą, esą net ir pasitraukimą iš Charkivo srities Vašingtono ir Kremliaus atstovai suderino tarpusavyje. Apie „slaptas sąlygas” rašė ir Vakarų žiniasklaida, aptarinėdama CIA vadovo Burnso ir Rusijos užsienio žvalgybos vadovo Naryškino susitikimą Turkijoje.

Putinas, regis, stengėsi visais įmanomais būdais spausti Zelenskį sėsti prie derybų stalo, pavadindamas jį net „partneriu“. Tuo pat metu, panaudojant visus įtakos agentus, buvo mėginama spausti Kyjivą derybų per Vašingtoną. Tačiau nieko neįvyko. Kremliaus žaidimas nepavyko.

Nors iš šalies gali atrodyti, kad vyko kažkokie slapti Vašingtono susitarimai su Kremliumi, visa tai daugiau panašėjo į žaidimą su Putinu, stengiantis jį pastatyti ant racionalaus bendravimo, bendradarbiavimo bei protingų sprendimų bėgių.

Irgi nepavyko. Putinas, pamatęs, kad niekas nežada jam jokių nuolaidų, o pažadai „spausti Kyjivą“ virsta nauja parama Ukrainos kariuomenei, ryžosi dar vienai teroristinei atakai.

ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis pažadėjo, kad ES valstybės narės suteiks Ukrainai papildomų oro gynybos sistemų. Jo teigimu, ginklai Ukrainai tiekiami nuolat ir kasdien.

Nyderlandų užsienio reikalų ministrui Wopke Hoostra lankantis Kyjive prasidėjo aketų apšaudymas. Slėpdamasis slėptuvėje nuo Rusijos teroristų atakos Nyderlandų politikas pareiškė: „Į tai gali būti tik vienas atsakymas. Tai yra toliau remti Ukrainą, toliau tiekti ginklus, toliau siekti teisingumo ir teikti humanitarinę pagalbą. Bet kokiu atveju, tai didžiulė paskata likti šalia”.

Mes labai norėtume, kad Kyjive apšaudymo metu slėptuvėje tektų pasėdėti visiems NATO šalių vadovams. Jei asmeninė patirtis radikaliai pakeitė buvusį nuosaikų Rusijos atžvilgiu Vokietijos prezidentą Steinmeyerį, galime tik įsivaizduoti, kaip tokia patirtis galėtų pakeisti JAV ar Prancūzijos prezidentus.

JAV pažadėjo toliau remti Ukrainą po vakarykščio Rusijos išpuolio prieš Ukrainą. JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake Sullivanas pareiškė: „Jungtinės Valstijos griežtai smerkia neseniai įvykdytus Rusijos raketų smūgius Ukrainoje, kuriais, atrodo, buvo smogta gyvenamiesiems namams Kyjive ir kitiems taikiniams visoje šalyje… Mūsų mintys yra su drąsiais Ukrainos žmonėmis, kurie ir toliau demonstruoja atsparumą ir drąsą gindami savo suverenitetą ir demokratiją. Jungtinės Valstijos ir mūsų sąjungininkai bei partneriai toliau teiks Ukrainai tai, ko jai reikia gynybai, įskaitant oro gynybos sistemas. Mes palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės”.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė A. Baerbock paragino Rusiją patraukti savo karius iš Zaporižės AE pietų Ukrainoje ir nustoti ją apšaudyti. „Ši beprotybė turi baigtis”, – teigė Baerbock po derybų su TATENA vadovu Rafaeliu Grossi Berlyne. „Netoleruotina nuolat ir praktiškai be įspėjimo atsidurti situacijose, kai, pavyzdžiui, esame tik per plauką nuo branduolinės avarijos”, – sakė ministrė.

Taip. Putino Rusija – absoliutus blogis, o mes visi gyvename branduolinių teroristų taikinio sąlygomis.

Moldova pareiškė, kad dėl Rusijos smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai Moldovoje sutriko elektros energijos tiekimas. Šalies užsienio reikalų ministerija pareikalavo Maskvą nutraukti atakas.

Pakomentuosime ūkiškai. Jei būtų mūsų valia – po tokių Rusijos teroro atakų būtų sunaikintas jos Juodosios jūros laivynas. Suvisam į dugną. Kaip įspėjimas, kad kitas žingsnis gali pasiekti bunkerį.

Kyjivas paragino G20 šalių vadovus pateikti „principingą” atsaką Rusijai po naujos oro antskrydžių bangos, kuri panardino šalį į tamsą. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tviteryje paskelbė: „Rusija mirtinomis raketomis smogia taikiems Ukrainos miestams. Smogiama daugiabučiams namams, energetikos infrastruktūros objektams. Laukiame principingos G20 aukščiausiojo lygio susitikimo reakcijos. Ir prašome vengti „raginimų abiem pusėms”. Stokite į žmonių, o ne karo nusikaltėlių pusę”.

Geriau nepasakysi. Šaunuoliai ukrainiečiai auklėja snūduriuojančius pasaulio lyderius.

Operacinis lygmuo

Pralaimėdama kare, byrant fronto linijai, Rusija tęsia suplanuotą Ukrainos terorizavimą, naikinant kritinę infrastruktūrą. Valstybinės energetikos bendrovės „Ukrenergo” nurodymu, dėl masinės raketų atakos energetikai beveik visoje Ukrainoje nutrauktas elektros energijos tiekimas. Visi puikiai įsivaizduojame, ką reiškia žiemą likti be elektros, vandens ir šilumos.

Maskvos siaurapročiai tikisi, kad tamsa milijoniniuose miestuose privers gyventojus arba emigruoti, arba sukilti prieš valdžią, kelti chaosą ir plėšimų bangas.

Driskiai nesuvokia, kad didžioji dauguma ukrainiečių šiandien trokšta tik vieno – pribaigti Putiną ir jo ordas bet kokia kaina.

Taktinis lygmuo

Rusijos okupantai imituoja kontr-puolimą, stengdamiesi įsitvirtinti kairiajame Dniepro krante.

Per pastarąją parą Rusijos Federacija sudavė masinį raketų smūgį Ukrainos karinės ir civilinės infrastruktūros objektams Kyjivo, Žytomyro, Vinicos, Poltavos, Lvivo, Chmelnickio ir kitose srityse. Teroristai paleido daugiau kaip 90 raketų Kh-101, R-500 ir „Kalibr”, taip pat daugiau kaip dešimt bepiločių orlaivių. Pagal preliminarią informaciją 77 sparnuotąsias raketas, 10 iranietiškų smogiamųjų bepiločių lėktuvų „Shahed-136” ir vieną „Orion” sunaikino Ukrainos gynybos pajėgų daliniai.

Pastarąją parą okupantai surengė 43 oro smūgius ir surengė daugiau kaip 40 apšaudymų iš reaktyvinių sistemų.

Dėl didelių kovinių nuostolių laikinai okupuotose Donecko ir Luhansko srityse esančiuose suskių daliniuose padaugėjo dezertyravimo atvejų. Teigiama, jog Mayorsko gyvenvietės rajone esantis 1-asis Gorliovo teritorinis batalionas prarado kovingumą dėl daugiau kaip 50 proc. žuvusiųjų ir sužeistųjų. Moralinė-psichologinė karių būklė labai bloga. Minėtas dalinys išformuotas.

Ukrainos gynybos pajėgų aviacija per praėjusią parą sudavė priešui 14 smūgių. Paveikta 11 personalo, ginklų ir karinės technikos koncentracijos rajonų, taip pat 3 priešo priešlėktuvinių raketinių kompleksų pozicijos.

Ukrainos raketinės pajėgos ir artilerija per pastarąją parą smogė 3 gyvosios jėgos, ginklų ir karinės technikos koncentracijos vietoms, radioelektroninės kovos stočiai ir okupantų amunicijos sandėliui.

Lvive 80 % miesto liko be elektros ir vandens. Planuojama, jog nuo šiol pavojaus signalą mieste skelbs automobiliai su garsiakalbiais.

Komentaras

Lietuvoje – eilinė viską žinančių apie “Rusijos užpultą Lenkiją” sofos ekspertų pranešimų banga. Rašliavojami visokie NATO punktų aktyvavimo planai, karo scenarijai ir kiti kliedesiai, nepaskelbus net preliminarių išvadų. Tuo tarpu, išankstiniai duomenys spirgantiesiems jau nuskambėjo iš Joe Bideno lūpų. Įdėmiai paskaitykime, kaip jis atsako į klausimą ar raketa buvo paleista Rusijos: „Yra preliminarios informacijos, kuri tai paneigia. Nenoriu apie tai kalbėti, kol nebus atliktas išsamus tyrimas. Tačiau, sprendžiant iš trajektorijos, mažai tikėtina, kad ji buvo paleista iš Rusijos, bet dar pamatysime.”

Sprogus panikos burbului, norime jus nuraminti, bet nepaguosti. Kariauja kaimyninės šalys, jų taikinyje – ir Lietuva. Todėl tikėtis galime visko, ir net tokių tyčia/netyčia atklydusių raketų. Karo metu visko pasitaiko, ypač, kai Rusija iš sandėlių traukia Antrojo pasaulinio karo laikų amuniciją.

Tačiau mes į šiuos „pavojus“ ir iššūkius žvelgiame pozityviai. Deja, ar ačiū dievui, Rusija Lenkijos neužpuolė. Nors Rusijos invazijos pradžioje dėl siūlymų suteikti Ukrainai sunkiuosius ginklus ir nebijoti, jei NATO bus įtraukta į tiesioginius karinius veiksmus, buvome apkaltinti karo kurstymu, mūsų pozicija nesikeičia: kuo greičiau Vakarai ir aljansas įsitrauks į tiesioginį konfliktą su Rusija, tuo greičiau žlugs Putino režimas. Rusijos karinę galią įmanoma sunaikinti greitai ir konvenciniais ginklais. Tą JAV bei NATO turi Kremliui deklaruoti labai aiškiai.

Vakarai daugybę kartų galėjo ir privalėjo įsikišti į karą, formuodami humanitarinius koridorius Ukrainoje, užtikrindami neskraidymo zonas virš branduolinių jėgainių bei lydėdami grūdų vilkstines laivais badaujantiems Afrikos milijonams. Tuo tarpu vis dar slepiamasi už Ukrainos žmonių nugarų ir mėginama kažkaip susitarti su pasaulio teroristu Nr. 1. Su juo galimas vienintelis susitarimo būdas. Patys žinot koks. Didžiosios karinės galybės, jų vadovai, deja tam nesiryžta.

Jei TATENA, JT ir Europos valstybių politikai baiminasi, kad išlėkus į orą teroristų užgrobtai Zaporižės AE, gali nukentėti visa Europa, tai reikia ne kalbėti, o daryti. Su teroristais turi kalbėtis ne inžinieriai, o ginkluoti profesionalai vykdydami “specialiąją teroristų nukenksminimo operaciją”. Net bloguose filmuose apie teroristus atsiranda gerietis, kuris išgelbėja pasaulį ir nugalį blogį. Tuo tarpu šiandien mes, deja, tokio herojaus neturime. Ir tuo vis naudosis bepročiai Kremliuje, tyčiodamiesi iš mūsų vertybių, žudydami ukrainiečius bei garsiai juokdamiesi – “opiat obosralisj”.