Jungtinių Tautų analitinis centras iki 2050 metų siūlo „senstančiai“ Europos Sąjungai 60 milijonų migrantų

ES tvirtina, kad Didysis apkeitimas yra konspiracijos teorija, tačiau Jungtinės Tautos (JT) teigia, kad Europai reikia iki 2050 metų priimti 60 milijonų migrantų, daugiausia iš Afrikos.

Tą pačią savaitę, kai Europos Parlamentas balsavo už rezoliuciją, kuri Didžiojo apkeitimo teoriją pavadino „rasistine“, Ispanijos laikraštis La Vanguardia pranešė, kad Jungtinės Tautos, Vitgenštaino centras Austrijoje ir Globalaus vystymosi centras Vašingtone įtikinėja, kad Europai, kad „išgyventų,“ reikia bent 60 milijonų migrantų per ateinančius dešimtmečius, ir kad didžioji dalis šios imigracijos turėtų būti iš Afrikos.

Jungtinės Tautos, kurios ilgą laiką gynė „apkeitimo migraciją“ kaip sprendimą senstančiai Europos populiacijai, dabar įspėja, kad Europa šių migrantų negaus, jei, pasak ispanų laikraščio, nesiliaus būti tvirtove prieš imigraciją.“

JT vertinimais, 2050 metais ES trūks 60,8 milijonų darbuotojų, o Vitgenštaino Demografijos ir globalaus žmogiškojo kapitalo centas tvirtina, kad stoka bus dar didesnė, iki 72,7 milijonų. Abi organizacijos naudoja savo pačių įvertinimus tolesnei masinei imigracijai pagrįsti.

„Nepakaks vėlinti išėjimo į pensiją amžių, pritraukti daugiau moterų į darbo rinką ar didinti gimstamumą. Taip pat nepakaks toliau robotizuoti gamybos ekonomiką ar tęsti darbų iškėlimą į užsienį, kaip kad darėme,“ – sakė Čarlzas Kenis (Charles Kenny), vyresnysis Socialinio vystymosi centro darbuotojas Vašingtone. „Nei vienas iš šių priemonių neišgelbės Europos nuo gyventojų senėjimo.“

Jis tęsė, tvirtindamas, kad „Afrika turės išgelbėti Europą nuo demografinės krizės (...) Tik imigracija gali atitaisyti šią sutrikusią pusiausvyrą, o imigracija iš Afrikos bus pats natūraliausias būdas suteikti reikiamos darbo jėgos ir išsaugoti augimą.“

Kenio tvirtinimas, kad imigrantai iš Afrikos, galimai milijonai jų, turėtų užpildyti Europos darbo jėgos trūkumą ir ne tik radikaliai pakeisti žemyno demografiją, bet ir sukelti visuomeninius ar net civilizacinius atgarsius. Kai dėl Kenio tvirtinimo, jog migrantai gelbėja Europos darbo rinką, tai jau yra tvirtų duomenų iš eilės šalių, metančių abejonę minčiai, kad Europą ir jos darbo rinką gali išgelbėti „tik imigracija“.

Galų gale jau vyko didelės apimties imigracija iš Afrikos ir Vidurio Rytų, ir iki šiol tai atnešė prastus rezultatus. Pavyzdžiui, duomenys iš Vokietijos rodo, kad beveik pusė migrantų( ), atvykusių į Europą 2015-2016 metų krizės metu, lieka be darbo, o net jį turinčiųjų dauguma dirba nekvalifikuotus darbus; dažnai jie uždirba tiek nedaug, kad atitinka socialinės paramos gavėjų kriterijus.

Iš tikrųjų Europos migrantų populiacija daugelyje valstybių yra tikra šalies finansų sekintoja, taip pat ir Danijoje, kuri per metus išleidžia 5 milijardus eurų integracijos pastangoms, pastangoms, kurios dažniausiai žlunga. Iš tiesų ne vakariečių migrantų populiacija yra taip prastai integruota, kad dauguma danų nepritaria minčiai priimti daugiau imigrantų. Net šalies kairiajam sparnui priklausanti Premjerė Metė Frederiksen (Mette Frederiksen) propagavo „nulio“ prieglobsčio prašytojų politiką.

„Kas penktas jaunas, ne vakarietiškos kilmės vyras, gimęs 1997 metais, iki 21 metų buvo pažeidęs įstatymą. Ne kiekvienas. Bet yra per daug jaunų vyrų, kurie riboja kitų laisves, vagia vaikų ateitį, baugina kalėjimo prižiūrėtojus ir palieka paskui save ilgą nesaugumo šleifą,“ – sakė Frederiksen 2021 metais. Jos pozicija migracijos klausimu yra tokia populiari, kad rinkimų lapkričio 1 d. metu ji ne tik iškovojo naują mandatą valdyti, bet ir jos partija taip pat iki šiol yra didžiausia Danijoje.

Taip yra ne tik liberaliojoje Danijoje. Norvegijoje tik beveik pusė migrantų dirba, nežiūrint 6,6 milijardų eurų, investuotų darbinės integracijos pastangoms. Prancūzijoje migrantai šaliai kainuoja apie 25 milijardus eurų per metus, ir daugelis migrantų išlieka be darbo net ir po eilės metų. Tuo tarpu Vokietija paskelbė, kad prieš dvejus metus ji išleisdavo 64,5 milijardų eurų užsieniečių, kuriuos ji jau yra priėmusi, išsilavinimui, socialinėms paslaugoms, apgyvendinimui ir kalbos kursams. Šios milžiniškos finansinės sumos buvo skirtos dar iki beveik 1,5 milijono migrantų atvykimo į Vokietiją šiemet.

Jei tikėti JT pranešimu ir Kenio tvirtinimu, šie migrantai turėtų būti laikomi labai reikalinga Vokietijai darbo jėgos parama. Bet realybė tokia, kad 12 iš 16 Vokietijos žemių jau visiškai uždarė savo sienas naujiems pabėgėliams, argumentuodamos tuo, kad jų apgyvendinimo, socialinių tarnybų ir švietimo sistemos artėja prie perkrovimo ribos.

Duomenys taip pat paneigia argumentą, kad pradžioje bus integracijos sunkumų, bet juos nusvers ta nauda, kurią migrantai galiausiai atneš. Pavyzdžiui, turkų populiacija, kurių daugeliu atveju jau kelios kartos gyvena Vokietijoje, remiantis įvairiais kriterijais, laikoma prasčiausiai integruota grupė visoje šalyje. Pažadas atsivežti reikalingų gydytojų, teisininkų ir inžinierių—masinės imigracijos proponentų keliama mintis—taip pat nepasitvirtino. Daugumai migrantų būdingi prasti įgūdžiai ir žemas išsilavinimas; kartai migrantai taip stokoja įgūdžių, kad nėra jokio efektyvaus būdo jiems įsilieti į Europos darbo rinką.

Kai kurie tiesiog teikia pirmenybę socialinių pašalpų gavimui nei dirbti mažai apmokamą, juodą darbą. Net tais atvejais, kai pasamdomi gydytojai ir inžinieriai iš Afrikos, kyla nerimą keliantys moraliniai klausimai. Ar Europa nusipelno geriausių ir šviesiausių žmonių perviliojimo iš šalių, kurioms labai reikia kompetentingų specialistų? Jei šalių ekonomikos geresnei ateičiai užtikrinti reikėtų tik jaunų žmonių, tuomet Afrika būtų kelyje į ekonominę sėkmę. Tačiau, nežiūrint didelio jaunų žmonių skaičiaus, šiose šalyse daug korupcijos, ir jos nedaug tegali pasiūlyti patentų ir inovacijų prasme, joms būdingas ypatingas nesaugumas ir aukštas nusikalstamumo lygis.

Paprasčiausias šių jaunų žmonių importavimas į Europą nepadės, mano daugelis politikų, intelektualų ir politikos formuotojų. Pavyzdžiui, Vengrijos Premjeras Viktoras Orbanas (Viktor Orbán) sakė, kad afrikiečių ateitis yra Afrika; jis pasiūlė alternatyvų kelią, kuris įtraukia europiečių gimstamumo didinimą. „Visoje Europoje yra vis mažiau ir mažiau vaikų, o Vakarų atsakymas į tai yra migracija,“ – sakė Orbanas 2018 metais. „Jie nori, kad atvyktų tiek migrantų, kiek trūksta vaikų, kad tas skaičius prisidėtų. Mes, vengrai, galvojame kitaip. Vietoj tiesiog skaičių, mes norime vengrų vaikų. Migracija mums yra kapituliacija.“

Daug iš Vengrijos agresyvios, šeimą palaikančios politikos jau pasiteisino, bet greičiausiai prireiks suderintų pastangų visoje Europoje, kad iš tikrųjų pamatytumėte šios strategijos dividendus. Mažėjantis gyventojų skaičius ir tarptautinio kapitalo apribojimai iš tiesų galėtų būti naudingi Europos demografinei situacijai, užtikrindami europiečiams galimybę pajėgti įsigyti namus ir butus, kurių jiems reikia, kad saugiai jaustųsi kurdami šeimą. Tuo pat metu europiečiai vis labiau atsargiai leidžia savo vaikus į mokyklas, pasižyminčias didele įvairove, kas verčia tėvus mokėti už brangias privačias mokyklas – tai tendencija, kuri tik blogina demografinį vaizdą ir tampa vis labiau problemiška didėjant imigracijai.

Dėl Vakarų tautų imigracinės dienotvarkės vykstantis smegenų plovimas Afrikoje, tikėtina, tik dar labiau pakurstys nesantaiką ir konfliktus žemyne, patiriančiame populiacijos sprogimą, dėl ko konservatoriai Europoje jau seniai aiškina, kad išmintingiausi imigrantai turėtų likti savo šalyse, kuriose jie gali padėti sukurti veikiančią sistemą.

Nežiūrint moralinių dvejonių kartu su integracijos sunkumais ir augančiu migrantų nusikalstamumu, tokios šalys kaip Vokietija siekia dar didesnio imigrantų skaičiaus. Dabartinė kairiojo sparno vyriausybė jau seniai skelbė savo planus drastiškai padidinti imigraciją į Vokietiją, sušvelninti migracijos taisykles kaip tik tada, kai kaimyninės šalys, tokios kaip Austrija, Danija ir Lenkija, siekia imigraciją sumažinti.

Šaltinis: Remix News