Vytautas Radžvilas. Varžybos dėl cinizmo čempiono titulo

TS-LKD pirmininkas meluoja sakydamas, kad Kreivys neturi įtakos Ignitis grupei. Teoriškai Energetikos ministras tos įtakos tikrai neturi. Bet tai nėra būtina net praktiškai. Mat Lietuvoje daryti tiesioginę įtaką jau net nereikia. Galima pelnytis kur kas paprasčiau – tereikia turėti savo rankose šalies energetikos politikos svertus. Didžiausia klaida, kokią tik galima padaryti kilus dar vienam skandalui – sutelkti dėmesį tik į tai, kiek Igničio akcijų turi koks nors ministras ar kitas į išrinktųjų, todėl savaime nusipelniusių gyventi geriau, privačių akcininkų būrelį priimtas veikėjas. Jų elgesys koktus.

Bet ne už akcijas gaunami dividendai yra vykstančio Lietuvos valstybės ir jos piliečių apiplėšimo pagrindas ir esmė. Tie dividendai – tik skatikai palyginti su tais dešimtimis ir šimtais milijonų, kuriuos elektros vartotojai turės sumokėti tik todėl, kad privatizuota Igničio dalis tampa dingstimi Lietuvoje netaikyti Estijos modelio ir šitaip smarkiai sumažinti elektros kainą. Iš dalies privatizuojant Ignitį buvo pasitelkta vos atkūrus Nepriklausomybę masiškai taikyta valstybės turto išvoginėjimo schema. Ji buvo ir tebėra nuostabiai paprasta, bet be galo efektyvi: valstybinės įmonės vadovai steigia (neretai pasikviesdami į kompaniją  „reikalingus žmones“) šalia jos privatų UAB’ą, į kurį perpumpuoja įmonės turtą. Nustekenta įmonė bankrutuoja, jos darbuotojai atsiduria gatvėje. Igničio dalies privatizavimo istorija rodo, kad Lietuvoje šiuo atžvilgiu niekas nesikeičia. Ir nesikeis, kol, vaizdžiai kalbant, valstybės turtas bus išvogtas iki paskutinio siūlelio.

Šiame kontekste vyksta kuo tikriausios varžybos dėl Lietuvos politinio cinizmo čempiono titulo. S. Skvernelio frakcija kreipiasi į Antikorupcijos komisiją prašydama ištirti galimai korupcinius D. Kreivio ryšius su Igničio grupe.

To paties S. Skvernelio, kurio vyriausybė, įgyvendinusi dalinį Igničio privatizavimą, kaip tik ir sukūrė teisinį pagrindą ir idealias sąlygas korupcijai ir milžiniško masto Lietuvos žmonių apvogimui bei valstybės ekonominiam žlugdymui.

Po tokių aferų vis dažniau skamba žodžiai, kad Lietuva yra mafijos valdoma šalis. Be abejo, abu dvikovos dėl cinizmo čempiono vardo dalyviai visada piktinasi girdėdami šiuos žodžius.

Bet iš tikrųjų prieita riba, kai į klausimą – tai daro D. Kreivys įtaką Igničiui ar ne? – turi atsakyti jau pats Prezidentas. Jeigu įtaką daro – pasiūlyti I. Šimonytei pagalvoti apie ministro atleidimą arba (jeigu tai neįveikiama užduotis) apie atsistatydinimą. Jeigu tylės ir neįžvelgs korupcijos požymių – turėtų pagalvoti, kokia jo misija ir pareigos Prezidento poste.

Apsimesti, kad nieko neįvyko, nebūtų protinga. Nes virš Lietuvos tvyrantis ir viską persmelkiantis valdančiųjų ir opozicionierių cinizmo tvaikas – tiesiog nebepakenčiamas.