Edvardas Čiuldė. Galiausiai šliužai atšliaužė ir tapo baudėjais

Tikriausiai jau netrukus pirmą kartą Kovo 11-osios nepriklausomos Lietuvos istorijoje bus priimtas draudimas dirbti pagal profesiją dėl politinių pažiūrų. Tačiau įdomiausia, o gal baisiausia yra tai, kad taip užsimota yra sutramdyti žmogų, kuris Lietuvoje visų pirma yra atpažįstamas pagal savo užsiangažavimą lietuvybės puoselėjimui ir istorinės atminties sergėjimui.

Kažkas iš tiesų nupuvo ar sulūžo mūsų karalystėje, jeigu atskirose gyvenimo sferose pradedame supanašėti su Putino Rusiją, kitaip jau nepasakysi. Kažkokia spyruoklė džergždama nulūžo ir taktas išsiderino demokratinių procesų tyliai ūžusių mechanizmų veikloje, nelaukiant 4 metų ciklo arba, kitaip tariant, kadencijos pabaigos.

Vilniaus m. savivaldybės vicemeras Valdas Benkunskas ką tik informavo, kad Vilniaus savivaldybės komisija atliko tyrimą dėl Astros Genovaitės Astrauskaitės įsidarbinimo „Juventos“ gimnazijoje ir konstatavo faktą, kad lietuvių kalbos mokytoja A. G. Astrauskaitė į darbą „ Juventos“ gimnazijoje buvo priimta be konkurso, taigi – neteisėtai. Kaip praneša tas pats minties galiūnas, A.G. Astrauskaitė iš darbo bus netrukus atleista, o gimnazijos direktorė nubausta, klaida neva bus ištaisyta ir antivalstybininkai (sic) nebemokys jaunosios kartos.

Klausiate: iš kokios šiknos išlenda tokie baudėjai? Atsakau: iš konservatorių partijos.

Kaip yra sakoma, norint mušti, lazdą visados bus galima surasti, tačiau šiuo atveju net nematoma reikalo sukurti sprendimo teisėtumo iliuzijos, nusišnekant apie konkurso surengimo mokytojui įdarbinti būtinybę, kai mokytojų mokyklose katastrofiškai trūksta ir neretai ne iš gero gyvenimo lietuvių kalbos ir literatūros moko visi, kas netingi, išskyrus lituanistus.

V.Benkunsko and Co paaiškinimas, kad didžiausia bėda yra nesurengtas konkursas, rodo jų nepagarbą Lietuvos piliečiams, jų įtikėjimą, kad mums jie gali be didelės žalos sau, daug nesivargindami, taukšti visokias nesąmones, o tauta praris bet kokį jovalą tyliai žiaumodama., nepasipiktinusi.

O gal didžiausia bėda yra tai, kad A.G. Astrauskaitė kartai iš tiesų aštriau nei įprasta tarp mūsų, kasdieninės duonos valgytojų, reaguoja į valdžios savivalę ir bandymus užgniaužti lietuvybės dvasią?

Tas pats V.Benkunskas kažkodėl tvirtina, kad A.G. Astrauskaitė yra kaltinama riaušių organizavimu. Bet ar iš tiesų teismas yra inkriminavęs A. Astrauskaitei tokį nusikaltimą?

Nieko apie tai nesu girdėję, todėl riaušininke ar maištininke ji greičiausiai yra vadinama politine prasme kaip nepritarianti neretai niekingiems Vilniaus miesto valdžios išsidirbinėjimams visuomenės veikėja, miesto patriotė. Tiesa, savivaldybė reikalavo, kad po mitingo aikštėje likusias šiukšles privalo surinkti ta pati A.G. Astrauskaitė, paprašiusi savivaldybės leidimo mitingui, tačiau civilizuotose Europos miestuose, kur miesto valdžia sugeba pasirūpinti ne tik savo meilužėmis ir žmonomis, gatves ir aikštes po mitingų ir demonstracijų paprastai sutvarko mieto tarnybos.

Nesu labiausiai prisiekęs A. Astrauskaitės perfomansų dalyvis ir pasekėjas, nesu dalyvavęs nei viename A. G. Astrauskaitės organizuotame, tiksliau tariant, su jos vardu vienaip ar kitaip, didesniu ar mažesniu laipsniu siejamame mitinge, tačiau dabar dėl to tikrai nesididžiuoju, greičiau – atvirkščiai. Jeigu būčiau žinojęs – į kokią valdžios sprendimų nesąmonė visa tai gali išsivystyti, – būčiau tikrai sudalyvavęs.

Iš tiesų, visi minimų mitingų nesklandumai yra tik menkniekis, palyginus su tuo, jog Lietuvoje prasideda draudimų vajus žmonėms dirbti pagal profesiją tuo atveju, jeigu jų politinės pažiūros neįtinka valdančiųjų šutvei. Tai – tikrai baisu!

Ypač neramina tai, kad jie pradėjo nuo silpniausiojo, užsipuldami žmogų, kuris, kaip atrodo man, žiūrinčiam iš toli, yra vienišius, neturintis amortizacinės partijos draugų ar kitos panašios organizacijos apsaugos užpuolimo atveju.

Kažkada Vytautas Radžvilas tvirtino, kad mūsų šalyje prasidėjo šliaužiantis perversmas. Tačiau dabar jau tikriausiai užstojo tas metas, kai tie šliužai atšliaužė, užtūpė postus ir melagingai pervadino reiškinius, kai antivalstybininkai pradeda vadintis valstybininkais, o tikrieji valstybininkai ir šalies patriotai, tautinės sąmonės puoselėtojai apšaukiami antivalstybininkais.