Žmogaus teisių organizacijos reikalauja nutraukti A. G. Astrauskaitės persekiojimą dėl jos pažiūrų ir įsitikinimų

Žmogaus teisių organizacijos pareiškė protestą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Vilniaus savivaldybei ir sostinės merui Remigijui Šimašiui dėl žmonių persekiojimo už pažiūras.

Lapkričio pradžioje Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė viešai išreiškė nepasitenkinimą, kad viena iš sostinės ugdymo įstaigų vėl priėmė į darbą neva skandalingai pagarsėjusią ir kaltinimą riaušių organizavimų sulaukusią mokytoją Astrą Genovaitę Astrausakitę. Tąkart ministrė viešai pagrasino „Juventos“ gimnazijos vadovei, jog jos vadovaujamoje ugdymo įstaigoje bus atliekamas tarnybinis patikrinimas – jos teigimu, mokyklos vadovui esą turėtų rūpėti būsimo darbuotojo vertybės, nuostatos, nes jis dirbs mokyklos komandoje.

Lapkričio 26 d. žiniasklaida paskelbė, jog Vilniaus savivaldybės komisija konstatavo, kad riaušių prie Seimo organizavimu kaltinama lietuvių kalbos mokytoja A.G. Astrauskaitė į darbą „Juventos“ gimnazijoje grąžinta pažeidus tvarką – tinkamai nepaskelbus atrankos. Po tokių komisijos išvadų sprendimą skirti nuobaudą įstaigos direktorei ir įpareigoti atleisti mokytoją, turi priimti meras R. Šimašius. O šis pareiškė, jog sprendimą priims, vadovaudamasis pirmiausia įsitikinimu, kad mokytojams turi galioti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (LŽTKC) išplatino viešą protestą dėl šiurkštaus ministrės J. Šiugždinienės, Vilniaus savivaldybės komisijos narių ir mero R.Šimašiaus daromų žmogaus teisių pažeidimų ir neetiško šių asmenų elgesio.

LŽTKC atkreipė dėmesį, kad joks asmuo negali būti laikomas kaltu, kol kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (Konstitucijos 31 str.). Pažymėjo, kad A.G. Astrauskaitės atžvilgiu nėra baigtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kurioje ji yra kaltinama riaušių prie Seimo organizavimu ir provokavimu. Todėl nei meras, nei minėta komisija ir juolab ministrė nežino, ar tikrai A.G. Astrauskaitė organizavo ir provokavo riaušęs prie Seimo.

Kita vertus, valstybės institucijos pačios susipainiojo teisiniame vertinime dėl institucijų padarytų procedūrinių pažeidimų, kurie neleidžia objektyviai spręsti, ar minėtos riaušės, apskritai, buvo. Taigi ministrė, Vilniaus savivaldybės komisija ir sostinės meras R.šimašius, pažeisdami konstitucinę asmens nekaltumo prezumpciją be teismo ir nelaukdami ikiteisminio tyrimo pabaigos paskubėjo paskelbti verdiktą pilietei A.G. Astrauskaitei, esą ši kalta organizavusi ir provokavusi riaušęs prie Seimo,- teigiama pranešime.

LŽTKC pabrėžė, jog nepritaria A.G. Astrauskaitės veiksmams, kuriais prieš keletą metų ji paniekino Lukiškių aikštėję demonsruojamą A. Labašausko „Laisvės kalvos“ fragmentą. Lygiai taip pat nepritaria R.Šimašiaus elgesiui, kuriuo jis paniekino kankinių vieta laikomą Lukiškių aikštę, įrengdamas joje pramogų smėlio pliažą. Tačiau nei vieno, nei kito asmens elgesys neleidžia iš jų tyčiotis ar persekioti už pažiūras, sakoma pranešime.

Konstitucija skelbia, kad valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys yra lygūs, kad žmogaus teisių negalima varžyti įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Ministrė žino, kad daugumoje Lietuvos švietimo įstaigų darbuotojai priimami į darbą be jokių konkursų, nes darbuotojų trūksta. Todėl ministrės išankstiniai grasinimai „Juventos“ gimnazijos vadovei ir savivaldybės komisijos išvada, esą lietuvių kalbos mokytoja A. G. Astrauskaitė į darbą grąžinta tinkamai nepaskelbus atrankos, yra neginčijamas šios mokytojos persekiojimo pavyzdys dėl asmens pažiūrų ir įsitikinimų.

Žmogaus teisių gynėjai paskelbė protestą prieš įstatymus pažeidžiantį minėtų valstybės bei savivaldos institucijų pareigūnų elgesį ir reikalauja nedelsiant nutraukti A. G. Astrauskaitės persekiojimą dėl jos pažiūrų ir įsitikinimų, o sprendimą dėl jos tinkamumo dirbti pedagoginį darbą priimti tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui.

Protesto kopijos išsiųstos Prezidentui, Seimo frakcijoms, Seimo nariams ir savivaldybei. Jį pasirašė: Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija (Romualdas Povilaitis), Piliečių gynybos paramos fondas (Stasys Kaušinis),Lietuvos žmogaus teisių asociacija (Vytautas Budnikas), Nepartinis demokratinis judėjimas (Krescencijus Stoškus) ir Lietuvos Helsinkio grupė (Aurelija Kuzmaitė).